„Žiurkės tikrai gali graužti betoną ir metalą, dažniausiai minkštuosius metalus, tokius kaip alavas, aliuminis, varis ir švinas, tačiau esu matęs graužimo žymių ant plieno, įvairių kietų plastikų, tokių kaip atliekų vamzdžiai ir terakotos vamzdžiai, taip pat ant betoninių sienų“, – sakė jis.

Žiurkės yra tokios lanksčios, kad net tualeto vamzdžiais gali patekti į žmonių namus, kur jų laukia maisto pilnos virtuvės.

Didžiausia iki šiol Jungtinėje Karalystėje sugauta ir užregistruota žiurkė buvo 53,34 cm ilgio ir dydžiu prilygo mažam šuniui.

Ekspertai perspėja, kad tokie kenkėjai, kaip žiurkės ir naminės pelės, perneša žmonėms kenksmingas ligas.

Naujausi duomenys taip pat rodo, kad 78 proc. žiurkių ir 95 proc. naminių pelių turi genų, dėl kurių jos tampa atsparios nuo 1950 m. naudojamiems nuodams.

„Šį atsparumo didėjimą gali lemti keletas veiksnių. Tačiau labiausiai tikėtina, kad plitimą pagreitino rodenticidų naudojimas, kai neišmanantys gyventojai ir įmonių savininkai naikina graužikus patys arba samdo nekvalifikuotus asmenis“, – sakė Britanijos kenkėjų kontrolės asociacijos technikos vadovė Dee Ward-Thompson.

Žiurkių patelės paprastai per metus atsiveda šešias vadas, kurių kiekvieną sudaro iki 12 jauniklių. Kadangi žiurkės lytinę brandą pasiekia praėjus keturioms ar penkioms savaitėms po gimimo, iš vienos žiurkių poros žiurkių populiacija per metus gali išaugti iki 1250.