Beveik kas dešimtas pašalpų gavėjas Didžiojoje Britanijoje yra gimęs už šalies ribų, rodo naujausi statistiniai duomenys. O tarp tokių užsieniečių pirmauja lenkai. Lietuviai yra devintoje, o latviai – penkioliktoje vietoje, skelbia dienraštis „The Daily Mail“.

Vasario mėnesio duomenys rodo, kad bedarbio pašalpą gaunantys užsieniečiai, kurių buvo 142 tūkst. 300, sudarė 9,2 proc. visų bedarbių. 35 tūkst. tokių žmonių į Britaniją atvyko iš ES šalių, 35 tūkst. – iš Afrikos, 33 tūkst. – iš Azijos ir Artimųjų Rytų, o 6 tūkst. 500 – iš Šiaurės ir Pietų Amerikos.

Lenkai yra bedarbio pašalpą gaunančių užsieniečių sąrašo viršuje: iš viso bedarbio pašalpą Britanijoje gauna 14 tūkst. 610 lenkų. Po jų eina pakistaniečiai (7 tūkst. 660) ir somaliečiai (7 tūkst. 120), o taip pat yra nemažai irakiečių, nigeriečių ir jamaikiečių.

Tokie statistiniai duomenys paskelbti Britanijos premjerui David'ui Cameron'ui ruošiantis kovai su Briuseliu dėl pašalpų imigrantams. Neseniai premjeras įsivėlė į konfliktą su Europos Komisija dėl savo pareiškimo, kad Britanijos pašalpų sistema traukia užsieniečius.

Europos Komisija šią savaitę paskelbė ataskaitą, kurioje sakoma, kad Britanijoje gyvena 600 tūkst. bedarbių iš kitų ES valstybių narių. Nors EK pabrėžė, kad į šį skaičių yra įtraukti ir vyresni moksleiviai, studentai, imigrantų sutuoktiniai ir pensininkai, Britanijos valdžia suskubo pasiremti šiais duomenimis kaip įrodymu, kad imigrantai kenkia Britanijos pašalpų sistemai ir viešosioms paslaugoms.

O Londono meras Boris'as Johnson'as paragino vyriausybę riboti imigrantams galimybę gauti pašalpų. Jo nuomone, imigrantai turėtų dirbti „gana ilgą laiką“, kad gautų teisę prašyti pašalpų.

Skelbiama, kad D. Cameron'as jau paruošė „kovos planą“ ir ketina tartis su kitomis ES narėmis, nes nori Britanijai sugrąžinti teisę spręsti, kas gali atvykti į šalį, čia dirbti ir gauti pašalpų.