Praėjusiais metais Lietuvoje mirė 44,8 tūkst. žmonių, 1000 gyventojų teko 13,2 mirusiųjų - tai didžiausias mirtingumo rodiklis nuo 1950 metų.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 10 metų, o moterų - beveik puspenktų metų trumpesnė už Europos Sąjungos vidurkį (vyrų - 75,4 metų, moterų - 81,5 metų).

2006 metais vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 65,3 metų, moterų - 77,1 metų. Nuo 2000-ųjų ji sutrumpėjo atitinkamai 1,5 ir 0,4 metų. 2006 metais vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė buvo 11,8 metų trumpesnė negu moterų, tarp kaimo vyrų ir moterų šis skirtumas dar didesnis - 12,2 metų. Praėjusiais metais mirtingumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų tarp vyrų buvo du kartus didesnis už moterų.

Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys - kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai, traumos - 2006 metais nuo jų mirė apie 85 proc. žmonių. Mirties priežastys Lietuvoje panašios į ES šalių ir jau daugelį metų nesikeičia.

2006-aisiais nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė - 24,3 tūkst., arba 54,3 proc. - visų mirusiųjų. Pastebimas jaunesnio amžiaus (40-59 metų) žmonių mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų didėjimas. 2006 m. nuo šių ligų mirė 11 procentų šios amžiaus grupės žmonių, 2000 metais - 9,6 proc. Vyrai nuo kraujotakos ligų miršta 1,7 karto dažniau nei moterys.

Kas penktas žmogus miršta nuo piktybinių navikų, pernai nuo piktybinių navikų mirė 8 tūkst. žmonių. Piktybiniai navikai taip pat yra dažnesnė vyrų mirties priežastis.

Didėja mirtingumas dėl išorinių priežasčių (nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų), per pastaruosius septynerius metus mirusiųjų dėl šių priežasčių skaičius padidėjo beveik 5 procentais. 2006 m. dėl išorinių priežasčių mirė 5,3 tūkst. žmonių (beveik 12 proc. visų mirusiųjų). Vyrai šioje srityje taip pat "pirmavo", iš jų du trečdaliai buvo darbingo amžiaus.

Transporto įvykių metu vis dažniau žūsta jauni 15-29 metų amžiaus žmonės. Didėja mirtingumas nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų. Praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 1484 asmenys, tai 242 daugiau nei 2005 metais.

Per pastaruosius septynerius metus kūdikių mirtingumo rodiklis (kiek 1000 gimusiųjų kūdikių tenka mirusių) sumažėjo nuo 8,5 iki 6,8, tačiau jis išlieka gerokai didesnis už ES vidurkį - 4,5. Per šį laikotarpį trečdaliu sumažėjo ir savižudybių skaičius, tačiau šis mirtingumo rodiklis Lietuvoje vis dar yra didžiausias visoje ES.

BNS informacija

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.