Airijos piliečiams darbo vizų nereikia dėl bendros kelionių erdvės su JK, tačiau penkioms ES šalims netaikomi lengvatiniai mokesčiai: Bulgarijai, Estijai, Lietuvai, Rumunijai ir Slovėnijai.

Kai kurios iš šių ES šalių dabar reikalauja Europos Komisijos pagalbos siekiant išspręsti skirtumą, tvirtindamos, kad Briuselis negali leisti JK pažeisti ilgalaikio ES nediskriminavimo tarp valstybių narių principo.

„Mūsų nuomone, tai yra diferencijuotas požiūris, kurį reikia atidžiai išnagrinėti", - sakė vienas diplomatas. „Klausimas yra ne apie papildomus 55 svarus, kuriuos turės sumokėti penkių valstybių narių piliečiai, palyginti su kitais ES piliečiais, bet aiškiai apie diferencijuotą elgesį, su kuriuo jie susiduria“.

„Žmonės visoje ES pajus, kad su jais elgiamasi skirtingai, ir tai sukels daug klausimų“, - sakė antrasis diplomatas.

Didžiosios Britanijos vyriausybė teigia, kad jos tinkamumo sąrašas grindžiamas Europos Tarybos Socialinės chartijos, 1961 m. Tarptautinės sutarties, kurią priėmė 26 šalys, įskaitant JK, pasirašiusios šalys.

Chartijos 18 straipsnio 2 dalis pasirašiusioms šalims įpareigoja „supaprastinti esamus formalumus ir sumažinti ar panaikinti kanceliarijos rinkliavas ir kitus mokesčius, kuriuos moka užsienio darbuotojai ar jų darbdaviai“.

Tačiau ES diplomatai abejoja JK šios chartijos aiškinimu sakydami, kad ne visos šalys yra pasirašiusios šią chartiją, tačiau joms vistiek taikomos nuolaidos. Pavyzdžiui, Kroatija, Čekija, Suomija, Vengrija, Latvija, Malta ir Portugalija.

Diplomatai taip pat priešinasi, kad visos penkios ES šalys, kurioms šiuo metu netaikomi lengvatiniai mokesčiai , amžių sandūroje ratifikavo patikslintą chartiją, kurioje taip pat numatyta pareiga sumažinti arba panaikinti vizų mokesčius. 

"Tai yra du instrumentai, iš esmės turintys tą patį tikslą, kurie egzistuoja lygiagrečiai", - sakė pirmasis diplomatas.

Tačiau JK Vyriausybė reikalauja, kad jos politika būtų paremta pradine Europos Tarybos sutartimi, ir teigia, kad sumažinus vizų mokesčius bet kuriai šaliai, kur tai nėra susijusi su tarptautiniu įsipareigojimu, savaime kiltų diskriminacijos klausimų.

"Vizos, imigracijos ir pilietybės mokesčiai nustatomi tokiu lygiu, kuris padeda suteikti išteklių, reikalingų mūsų sienos, imigracijos ir pilietybės sistemai valdyti", - sakė šalies vidaus reikalų tarnybos atstovas. 

„Teisybės požiūriu, JK mokesčių mokėtojams teisinga, kad tie, kurie tiesiogiai gauna naudos iš mūsų imigracijos sistemos, prisideda prie jos finansavimo. Apsvarstysime vizų mokesčius kaip dalį ilgalaikės imigracijos sistemos finansavimo peržiūros “.

ES pasiuntiniai spaudžia Komisiją, sakydami, kad tai yra pirmasis JK imigracijos taisyklių po „Brexit“ pavyzdys, kai ES piliečiai elgiasi skirtingai, atsižvelgiant į jų pilietybę. 

Jie perspėjo, kad po „Brexit“ Didžioji Britanija greičiausiai diskriminuos ES piliečius priimant kitus gresiančius judumo sprendimus.  Pavyzdžiui, kai ji nusprendžia, kurios šalys gali dalyvauti JK jaunimo mobilumo programoje.

Komisijos atstovas spaudai teigė, kad nors ES ir JK gali laisvai nustatyti savo vizų politiką, „JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarime įsipareigojo vienodai elgtis su visais ES valstybių narių piliečiais trumpojo laikotarpio tikslais.

Tačiau Briuseliui gali būti sunku rasti teisinį pagrindą priversti Londoną spręsti skirtingą požiūrį, kai kalbama apie ilgalaikes vizas, kurioms netaikomas „Brexit“ susitarimas. „Mes apgailestaujame, kad JK šiuo konkrečiu atveju nusprendė skirtingai elgtis su ES piliečiais“, - sakė atstovas.

Neišspręstus judumo klausimus greičiausiai spręs dvišaliai JK ir ES nacionalinės vyriausybės. „Po poros metų, priklausomai nuo to, kas dėl ko derėjosi, skirtingi ES piliečiai turės skirtingą prieigą prie skirtingų programų ir už kitokią kainą“, - sakė trečiasis diplomatas.

Tas pats diplomatas pridūrė: „Sumažinti ginčai dėl vizų mokesčių yra tik pirmasis iš daugelio, kuris iškilo į paviršių, tačiau anksčiau ar vėliau išryškės. Bus įdomu sužinoti, ar tai bus koordinuojama ES mastu, ar ne.