Vyriausybės veiksmai gali būti per vėlyvi. Jungtinės Karalystės opozijoje esančios Leiboristų partijos lyderis Keiras Starmeris šalies žiniasklaidai teigė, kad trumpalaikių vizų schemos įgyvendinimas užtruks ir pirmieji pagal ją įdarbinti vairuotojai į kelius galėtų išriedėti tik lapkritį.

Viena pagrindinių susidariusios situacijos priežasčių įvardijamas „Brexit“, dėl kurio iš šalies išvyko nemažai vairuotojais dirbusių užsieniečių, tarp kurių galėjo būti ir lietuvių. Ar jie susivilios sugrįžti į salyną keliems žiemos mėnesiams? Galbūt dalis tautiečių vairuotojų Jungtinėje Karalystėje išmėgins laimę pirmą kartą? 15min kalbinti pašnekovai tuo abejoja.

Profsąjungos atstovas: lietuviai į šį pasiūlymą rimtai nežiūri

Baltijos transporto darbuotojų sąjungos „Solidarumas“ vadovas Gintaras Čiužas 15min sakė, kad Lietuvoje dirbantys vairuotojai iš pažiūros nėra ypač susidomėję tokiu pasiūlymu. „Dažniausiai Lietuvoje dirba žmonės iš trečiųjų šalių, todėl jiems tikrai neaktualu, nebent būtų ypatingos sąlygos. Lietuvoje juos atveža iki darbovietės, tai nebent jie sutartų dėl skraidinimo lėktuvais ar panašiai. Čia kalbant apie darbuotojus iš trečiųjų šalių. Patys lietuviai į tai nelabai rimtai žiūri, bent jau kol kas“, – 15min teigė jis.

Lietuvoje registruotose pervežimų bendrovėse šių metų pradžioje apie 85–90 proc. vairuotojų buvo užsieniečiai iš trečiųjų šalių.

G.Čiužas pridūrė, kad tai – ne vien atlyginimo klausimas. Remdamasis užsienyje dirbančių vairuotojų atsiliepimais, jis teigia, kad už Vakaruose mokamą aukštesnį atlyginimą vairuotojui tenka ir didesnis krūvis.

Be to, darbo pasirinkimas labai priklauso nuo siūlomų sąlygų. Atsižvelgiant į prieššventinę paniką Jungtinėje Karalystėje, šiuo pasiūlymu susigundžiusiems vairuotojams žiemos laikotarpis iš tiesų gali būti labai intenstyvus.

„Naktinis darbas labai vargina vairuotojus, o dauguma pasiūlymų būna dirbti naktimis. Dėl to kenčia ir sveikata. Profesionalūs vairuotojai, kurie tą darbą dirba seniai, į tokius dalykus žiūri labai atsargiai. Nors atlyginimai Britanijoje, girdėjau, jau pasiekė ir 5 tūkst. eurų – lyg ir patrauklu, bet nepasakyčiau, kad Lietuvos vairuotojai labai rimtai žiūri į tai“, – teigė G.Čiužas.

Kaip rašo britų dienraštis „Telegraph“, europiečiams sunkvežimių vairuotojams siūlomi iki penktadalio didesni atlyginimai nei šį darbą dirbantiems britams.

Tačiau tiek Jungtinės Karalystės, tiek Lietuvos ekspertai kartoja, kad Boriso Johnsono vyriausybės planui sušvelninti vairuotojų stoką koją gali pakišti pasiūlymo trumpalaikiškumas. Lietuvos pervežėjų asociacijos „Linava“ vadovo Zenono Buivydo teigimu, stabilias darbo vietas turintys vairuotojai laikinu Jungtinės Karalystės pasiūlymu nesusižavės. „Niekas nevažiuos dirbti dėl trijų mėnesių, nebent avantiūristai“, – 15min trumpai pakomentavo jis.

Šiai nuomonei praėjusią savaitę kalbėdamas su BBC antrino ir „Girteka Logistics“ vykdantysis direktorius Skandinavijoje Jens Romer Sode. Lietuvoje įkurta bendrovė turi nemažai klientų Jungtinėje Karalystėje.

„Trumpalaikės vizos ir aukštesnis atlyginimas gali suvilioti darbuotojus iš užsienio, tačiau nemanau, kad tai esmingai pakeis situaciją. Svarbu, kad įdarbinimas būtų ilgalaikis, o sąlygos kurti verslą būtų palengvintos“, – britų nacionaliniam transliuotojui sakė jis.

Tiek J.R.Sode, tiek su15min kalbėjęs „Girteka Logistics“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Simonas Bartkus teigė, kad iki 2021 metų pabaigos bendrovė ketina pasamdyti 7 tūkst. vairuotojų.

Tiesa, tai britų situacijai tiesiogiai nebūtinai atsilieps – kaip 15min patikslino S.Bartkus, tai yra visų metų „Girteka Logistics“ planas ir didžiuma šių vairuotojų jau dabar dirba bendrovėje. Be to, ne visi jie aptarnaus maršrutus į Jungtinę Karalystę.

Vežėjų atstovas: pinigai dar ne viskas, vairuotojai auga 21 metus

Jungtinės Karalystės Pervežėjų keliais asociacijos (angl. RHA, Road Haulage Asociation) atliktų apklausų duomenimis, atlygis nėra pagrindinė vairuotojų trūkumo salyne priežastis.

Apklausos respondentai dviem pagrindinėmis priežastimis įvardija vyresnio amžiaus darbuotojų pasitraukimą į pensiją ir „Brexit“ įtaką.

Asociacijos turimais duomenimis, vidutinis vilkikų vairuotojų amžius Jungtinėje Karalystėje yra 55 metai. Vos 1 proc. vairuotojų yra jaunesni nei 25 metai.

Ši tendencija peržengia valstybių sienas ir yra matoma visoje pervežimų industrijoje. Ne išimtis ir Lietuva.

G.Čiužas teigia, kad ilgai šį darbą dirbantys 40–50 metų Lietuvos vairuotojai dar sėdi prie vilkikų vairo, tačiau jaunimas jau dažniau žvalgosi į kitas veiklas

„Mūsų karta jau nyksta, o jaunimas į tą darbą žiūri skeptiškai. Jie supranta, kad reikia kurti šeimą, o tokiame darbe būni beveik visuomet be šeimos. Jaunimas kitaip žiūri į gyvenimą, bando kurti savo verslus, o tas darbas kabinoje savaitėmis yra sunkus. Ne kiekvienas jį gali dirbti“, – sako G.Čiužas.

Jis pridūria, kad atlyginimas nebūtinai pritrauks naujų darbuotojų į šią sritį. „Negaliu kalbėti už visus, bet nors atlyginimas konkurencingas, lyginant su kai kuriomis kitomis sritimis, vairuotojai supranta, kad ilgai nebūnant namuose, prarandi kažkiek gyvenimo laiko“, – sakė profsąjungos „Solidarumas“ vadovas.

RHA apklausoje atlygio klausimas įvardijamas tik kaip penkta priežastis po naujos, tam tikras JK lengvatas panaikinusios tvarkos, vadinamos IR35, ir vilkikų vairuotojų perėjimo dirbti į kitas sritis.

„Jungtinėje Karalystėje jau pakėlė atlyginimus ir vairuotojų neatsirado. Vien pakėlus atlyginimą jų ir neatsiras, jie negimsta per vieną dieną – tai trunka 21 metus, kol jie suauga ir kol išmoksta vairuoti“, – ironizavo Z.Buivydas.

Jungtinės Karalystės Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. kovą Jungtinėje Karalystėje dirbo 16 tūkst. mažiau sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojais dirbusių ES piliečių nei 2020 m. kovą.

Vairuotojų trūkumą nulėmė ne vien šie asmenys. S.Bartkaus teigimu, „Brexit“ krovinių vežimą į salyną pavertė mažiau pelningu, taigi sumažino konkurenciją.

„Kadangi pervežimų rinka Europoje yra labai fragmentuota – net apie 90 proc. įmonių turi mažesnį nei 10 vilkikų parką, o tokios bendrovės dirba mažomis pelno maržomis. Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES ir susidarius sunkesnei situacijai kirsti šalies sieną, tokie smulkūs rinkos žaidėjai pasirinko teikti geriau apmokamas paslaugas pagrindiniame žemyne“, – aiškino jis.

„Visai natūralu, jog auganti pervežimų paklausa turės vis didesnės įtakos pervežimų kainoms“, – pridūrė pašnekovas.

Beviziai režimai vairuotojams patrauklesni

Skelbiama, kad iš viso Jungtinėje Karalystėje jaučiamas apie 100 tūkst. sunkiasvorių automobilių vairuotojų poreikis. Tad vyriausybės siūloma 5 tūkst. vizų kvota atrodo itin menka. „

Aš vis galvojau, ar neturėjo būti parašyta 50 tūkst.? Kai trūksta 90 tūkst., tie 5 tūkst. nieko nereiškia“, – 15min sakė Z.Buivydas.

Apie tai kalbama ir Didžiosios Britanijos spaudoje. Asociacija „JK Logistika“ nuogąstauja, kad dėl trumpo vizų galiojimo Vyriausybės pristatytas planas yra „bejėgiškas“. Kiti B.Johnsono vyriausybės veiksmų kritikai sako nematantys priežasčių, kodėl ES vairuotojai neturėtų pasirinkti, pavyzdžiui, Vokietijos, kur jokių vizų nereikia.

G.Čiužas taip pat teigia iš Lietuvoje ir kitose ES šalyse dirbančių vairuotojų girdėjęs, kad jiems mieliau patinka važinėti žemyninėje Europoje, be to, čia jiems nereikia laukti eilėse prie keltų.

„Europoje jie būna vis tiek arčiau Lietuvos, jaučiasi kitaip. Britanijoje dar yra nelegalų problema, kurie slapta įlipa, paskui gauna vairuotojai baudas. Būna tokių atvejų, kad įlipa jau kelte. Neprisižiūrėsi visko. Baudos už tai didelės – dirbi ir gali per vieną dieną prarasti tris atlyginimus“, – pasakojo jis.

„Britiškų Kalėdų košmaro“ atgarsiai gali pasiekti ir Lietuvą

Nors šiandien Europos šalyse padėtis nėra tokia bloga kaip Jungtinėje Karalystėje, šioje šalyje įsikūrusios analitikos bendrovės „Transport Intelligence“ paskelbto tyrimo duomenimis, žemyne egzistuoja apie 400 tūkst. siekianti sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų paklausa.

Britų kanalo „Sky News“ duomenimis, Jungtinė Karalystė yra viena labiausiai nuo vairuotojų skaičiaus sumažėjimo nukentėjusių šalių Europoje. Skaičiuojant nuo 2016 m. salyne vairuotojų sumažėjo 46 tūkst. (-14,2 proc.). Didesnis procentinis nuostolis (-16,6 proc.) matomas tik Liuksemburge, tiesa, ši nedidelė valstybė per tą laiką prarado tik apie 500 vairuotojų.

O vairuotojų skaičiaus augimo lydere tapo Rumunija, nuo 2016 m. paauginusi savo vairuotojų skaičių 32,1 proc. arba 50,7 tūkst. Lenkija pridėjo dar 30 tūkst. vairuotojų, Lietuva – 3,8 tūkst.

Tačiau Lietuvos įmonės rodo, kad galėtų vežti ir daugiau. Štai rugsėjo pradžioje Lietuvoje buvo 9,2 tūkst. laisvų darbo vietų tolimųjų reisų vairuotojams. Į jas aplikavo kiek daugiau nei 60 žmonių.

Antradienį išplatintame „Linavos“ pranešime teigiama, kad dabartinė situacija yra ekstremali dėl tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų trūkumo. Asociacija prognozuoja, kad Lietuvoje taip pat gali jaustis kai kurių būtinų prekių trūkumas.

Tiesa, kalbėdamas su 15min Z.Buivydas teigė, kad problemų mastas greičiausiai nebus identiškas. Britai šiuo metu daugiausiai susirūpinę vidiniais pervežimais.

„Pas mus verslas yra kitaip sustatytas, mes daugiau tarptautiniai pervežėjai. Jeigu pradės strigti Azija, pradės strigti Didžioji Britanija, tai kažkiek trūks. Bet vidiniai pervežimai neturėtų nukentėti“, – sakė jis.

Pašnekovas pridūrė nežinantis, kaip bus ateityje – „Linava“ jau kuris laikas spaudžia Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją padidinti kvotas vairuotojams iš trečiųjų šalių papildomais 15 tūkst.