Paskutinėmis dienomis Vakarų Europos spaudą vėl audrina su „Brexitu“ susiję klausimai: ką Didžiosios Britanijos premjerė iš tiesų galvoja apie Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos ir ar dar gali tam išstojimui kelią pastoti šalies parlamentas?

Pagal Londono dienraščio „Guardian“ pranešimą, apie kurį dabar paskelbė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, šių metų gegužę tuomet dar vidaus reikalų ministrė, bet ne ministrė pirmininkė Theresa May agitavo už Didžiosios Britanijos pasilikimą Europos Sąjungoje.

Ji tai darė kalbėdama JAV banko „Goldman Sachs“ Londono filialo rinktiniams svečiams gegužės 26-ąją, dar keturias savaites prieš Britanijos referendumą, kurį inicijavo jos viršininkas, tuometinis ministras pirmininkas Davidas Cameronas, sipriai palaikęs britų pasilikimą Europos Sąjungoje ir tikėjęsis, kad dauguma britų jam pritars.

O ministrė Theresa May viešai šiuo klausimu retai kada pasisakydavo – ir tikrai ne taip aiškiai ir vienareikšmiškai už Europos Sąjungą, kaip tą gegužės vakarą ji kalbėjo bankininkams:

„Ekonominiai argumentai visiškai aiškūs. Mums lemiamai svarbu priklausyti prekybos sąjungai su penkiais šimtais milijonų gyventojų. Tai viena iš priežasčių, kodėl tiek daug žmonių investuoja čia, Jungtinėje Karalystėje“.

Tiesa, T. May šlovinančius Europos Sąjungos rinką žodžius tąsyk girdėjo tik banko „Goldman Sachs“ svečiai, ne plačioji visuomenė. Šiandien bankas patvirtino, – rašė lapkričio 3 d. Vokietijos radijo korespondentas Friedbertas Meureris, – kad Th. May iš tiesų buvo pakviesta skaityti pranešimą. Pinigų ji už tai negavo. Tačiau ji sakė tai, ką bankininkai norėjo išgirsti:

„Jeigu mūsų Europoje nebūtų, tai atsirastų įmonių, kurios sakytų, kad mums reikia būstinės Europos Sąjungos žemyne, tokia netgi svarbiau negu čia Didžiojoje Britanijoje.

Taigi Europos Sąjunga teikia svarbių ekonominių privalumų mums. Tas pats galioja ir saugumo sričiai“, – kalbėjo Th. May Londono bankininkams praėjusią gegužę.

Kaip toliau rašė Vokietijos radijo korespondentas, „šie Theresos May žodžiai dvejopai reikšmingi. Pirma, ji prieš referendumą Davidą Cameroną formaliai palaikė bent tuo, kad jo pozicijai pritarė, tačiau praktiškai ji agitacinėje kovoje už Britanijos pasilikimą Sąjungoje kaip ir nedalyvavo.

D. Cameronas tokios jos kalbos viešumoje būtų labai pageidavęs. Bet antra, šiandien jos žodžiai skamba visai kitaip.

„Leiskite mums nekreipti dėmesio į pesimistus. Mes patys sąmoningai užsitikrinsime prekybos sutartis tam, kad sukurtume gerovę ir darbo vietų. Mes norime „Brexitui“ leisti tapti laimėjimu globaliajai Didžiajai Britanijai“, – dabar sako Th. May.

Opozicijai tai tiesiog dovana. Timas Farronas, liberaldemokratų vadovas, premjerei prikišo, kad prieš referendumą jai tiesiog „pritrūko politinės drąsos britus, o ne tik privačiai „saujelę bankininkų“ įspėti dėl ekonominių „Brexito“ pasekmių. O leiboristų politikai iš jos pareikalavo, kad ji sutinkamai su savo ankstesniais gegužę tartais žodžiais dabar imtųsi veiksmų Britanijos išstojimui iš bendrosios ES rinkos sustabdyti.

Ir kaip tik lapkričio 3-iąją britų laikraščiai pranešė apie dar vieną premjerės apsigalvojimą: lapkričio 2-ąją ji staiga pareiškė, kad pritaria „Heathrow“ oro uosto išplėtimui statant naują pakilimo taką, nors anksčiau ir, tiesa, itin viešai, ji smarkiai agitavo prieš naujo pakilimo tako šiame oro uoste įrengimą.

Todėl klausimas ir dėl „Brexito“, ir dėl „Heathrow“ oro uosto vis dar skamba taip: ko Theresa May iš tikrųjų nori?“, – baigė savo pranešimą Vokietijos radijui žurnalistas F. Meureris.

Ta pačia gaida ir britų žurnalistas Peteris Bildas tam pačiam radijui „Deutschlandfunk“ sakė, jog nuotaikos po „Brexito“ tokios: plaukiame tolyn, nors nežinome kurlink.

„Apima jausmas, kad Theresos May vyriausybė neturi krypties. Tai ryškėja iš laikysenos „Brexito“ atžvilgiu ir dabar iš sprendimo vis dėlto „Heathrow“ oro uoste statyti naują lėktuvų pakilimo taką“.

Ir dar vienas ketvirtadienį išryškėjęs naujas poslinkis „Brexito“ klausimu. Kaip pranešė Vokietijos radijas, „Didžiosios Britanijos parlamentas turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos. Tai galėtų sujaukti jau numatytą to išstojimo grafiką.

Londono aukštasis teismas patenkino skundą dėl vyriausybės vienašališko veiksmo. Ministrė pirmininkė Th. May buvo atsisakiusi leisti parlamentarams balsuoti dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Dabar vyriausybė šią teismo nutartį apeliuos ir dalyką turės aiškinti Aukščiausiasis teismas.

Juk britai jau „pasirinko išstoti iš Europos Sąjungos per referendumą, kuriam surengti parlamentas buvo davęs teisę. O vyriausybė privalo šio žmonių balsavimo rezultatus gerbti“, – teigė vyriausybės atstovas.

Britanijos premjerė Th. May buvo pareiškusi iki 2017 m. kovo 30 d. pagal 50-ąjį Lisabonos sutarčių straipsnį Briuselyje pranešianti apie Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

Konstitucijos klausimas, kurį Aukštasis teismas dabar sprendė, ir sukosi apie tai, ar ministrė pirmininkė turi teisę tai padaryti be Parlamento pritarimo, ar neturi.

Ministrei pirmininkei oficialiai pranešus apie Jungtinės Karalystės išstojimą, dėl jo įgyvendinimo sąlygų prasidės konkrečios derybos, kurias per dvejus metus reikės privesti prie galo. Dabar neaišku, ar tai pavyks.

Taip pat neaišku, jeigu klausimas dėl išstojimo bus pateiktas Parlamentui, ar jame už „Brexitą atsirastų dauguma“. Gali būti, kad ne, nes, kaip praneša amerikiečių nevyriausybinis strateginių tyrimų institutas „Stratfor“, jei nedidelė dauguma eilinių piliečių pareiškė norą iš ES išstoti, tai dauguma parlamentarų linkę galvoti priešingai.

Kiekvienu atveju, visa tai dar labiau sujauktų jau ir taip nelengvą Britanijos atsiskyrimo nuo ES procesą.