„Maisto produktų kainos stipriai kilo, ir būtų galima tikėtis, kad tai atsispindės prekybos centruose, tačiau kol kas to dar nėra“, –„BBC Radio 4“ laidai „Today“ sakė jis.

Iždo kancleris Jeremy Huntas pareiškė vis dar esąs įsitikinęs, kad iki metų pabaigos infliacija smarkiai sumažės.

„Turime planą, ir jei norime sumažinti šeimoms daromą spaudimą, labai svarbu, kad šio plano laikytumėmės ir jį įgyvendintume, kad šiais metais infliaciją sumažintume perpus, kaip pažadėjo ministras pirmininkas“, – sakė jis.

Infliacija Jungtinėje Karalystėje tebėra didesnė nei kitose Vakarų šalyse, įskaitant JAV, Vokietiją, Prancūziją ir Italiją. Tai lemia tokie veiksniai, kaip Jungtinėje Karalystėje didėjančios didmeninės dujų kainos, priklausomybė nuo tam tikrų maisto produktų importo, darbuotojų trūkumas ir didėjantis darbo užmokestis.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kovą infliacija buvo didesnė, nei tikėtasi, buvo ta, kad toliau sparčiai augo maisto produktų kainos. Jos išaugo, nes dėl karo Ukrainoje pakilo grūdų ir augalinių aliejų kainos. Didėjančios transporto ir pakavimo išlaidos taip pat brangina importą.

Kovą labiausiai pabrango alyvuogių aliejus (49 proc.), pienas (38 proc.) ir gatavi patiekalai (21 proc.).

Nors maisto produktų kainos išliko atkakliai aukštos, benzino kainos sumažėjo, kas tapo šiokia tokia atgaiva vairuotojams. Bešvinio benzino kainos liepą buvo pasiekusios aukščiausią lygį (apie 1,90 svaro sterlingų už litą), o kovą litras jau kainavo mažiau nei 1,50 svaro sterlingų.