Tačiau NHS ir ekspertai, tokie kaip vyriausybės vyriausiasis gydytojas seras Chrisas Whitty, teigia, kad šie teiginiai nėra pagrįsti įrodymais, o pastarasis anksčiau juos apibūdino kaip „perdėtus ir neįrodytus“.

Šiuo metu apie 5,8 mln. JK gyventojų gyvena vietovėse, kuriose fluoro, kurio taip pat dedama į dantų pastas ir burnos skalavimo skysčius, jau yra vandentiekio vandenyje. O 300 tūkst. žmonių geria vandenį, kuriame natūraliai yra fluoro iš uolienų.

Britų fluoravimo draugijos duomenimis, iš viso šiuo metu tik 10 proc. gyventojų Jungtinėje Karalystėje gauna vandenį su pakankamu fluoro kiekiu.

Sveikatos apsaugos sistemos vadovai skaičiuoja, kad floruotas vanduo padeda išvengti dviejų trečdalių hospitalizacijų dėl dantų ėduonies, o tai NHS, taigi ir mokesčių mokėtojams, kainuoja milijonus.

Nors Jungtinėje Karalystėje fluoro į vandenį buvo pridėta ir anksčiau, nuo devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio šios sistemos plėtra iš esmės sustojo. Šiuolaikiniai bandymai įvesti šią sistemą Didžiosios Britanijos bendruomenėse iš esmės žlugo konsultacijų etape, nes visuomenė nebuvo įtikinta nauda, palyginti su numanoma rizika.

2021 m. profesorius Whitty su kolegomis teigė, kad jei visi penkiamečiai, kurių geriamajame vandenyje yra mažiau nei 0,2 miligramo litre (mg/l) fluoro, pradėtų gerti vandenį, kuriame jo kiekis padidintas iki 0,7 mg/l, tarp skurdžiausių bendruomenių dantų ėduonies atvejų skaičius sumažėtų iki 28 proc.

Tuo metu fluorozės rizika Jungtinėje Karalystėje laikoma maža, nes fluoro kiekis geriamajame vandenyje yra kruopščiai stebimas.

Verta paminėti, kad maždaug 25 pasaulio šalys, įskaitant Airiją, didžiąją dalį JAV ir Australiją, į vandentiekio vandenį jau prideda fluoro.