Ji aptiko:

• Pasikartojančios slaugos kokybės nesėkmės 2000–2019 m., dėl kurių motinos ir kūdikiai mirė arba patyrė didelių sužalojimų.
• 201 kūdikis būtų galėjęs išgyventi, jei NHS būtų suteikęs geresnę priežiūrą, įskaitant 131 negyvagimį ir 70 naujagimių mirčių.
• Darbuotojai nenorėjo daryti Cezario pjūvių, dėl kurių daugelis kūdikių mirė gimimo metu arba netrukus po jo, mat vaisiaus augimas stebėtas atmestinai.
• Daugeliu atvejų motinoms ir kūdikiams dėl jų priežiūros padaryta žala visam gyvenimui.
• Kai kuriems kūdikiams po trauminių gimdymų žnyplėmis buvo padaryti kaukolės lūžiai, kaulų lūžiai arba sukeltas cerebrinis paralyžius, o kiti patyrė deguonies badą ir smegenų pažeidimą, kuris keičia gyvenimą.
• 65 cerebrinio paralyžiaus ir 29 sunkių smegenų sužalojimų atvejais buvo susirūpinta dėl teikiamos priežiūros.
• Kūdikių mirtys dažnai nebuvo tiriamos ir gedintys tėvai nebuvo išklausomi, o tai reiškia, kad „slaugos nesėkmės kartojosi“.
• Devynių motinų mirtys sukėlė didelį susirūpinimą dėl jų teikiamos priežiūros.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad išorinėms įstaigoms už savo nesėkmes NHS nebuvo priremtas prie sienos.  Arba tyrimai nebuvo atlikti, arba jį atlikus, buvo netinkamas. Nesėkmių priežastis buvo darbuotojų trūkumas, nuolatinio mokymo trūkumas, veiksmingų tyrimų ir valdymo trūkumas bei kultūra, kai nesiklausoma dalyvaujančių šeimų.

Ataskaitoje nustatyta, kad pasitikėjimas taip pat turėjo tendenciją kaltinti motinas dėl prastų rezultatų – kai kuriais atvejais dėl jų pačių mirties. Joje pateikta daugybę rekomendacijų, įskaitant daugiau nei 60 susijusių vietinių poliklinikų, 15 – platesnio masto NHS ir tris – vyriausybei.