Po sprogimo ant Krymo tilto Rusijos okupacinė kariuomenė nebegali gabenti juo ginkluotės ir technikos. Kaip pranešė „Ukrinform“, taip pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, žurnalistų paklausta, kaip Krymo tilto pažeidimas atsiliepė Rusijos armijos aprūpinimui.

„Su tiekimu ir logistika susijusi jų situacija tikrai kritiška. Būtent Krymo tiltu buvo permetami rezervai ir tiekiama apie 75 proc. ginkluotės bei karinės technikos. Dabar net jūra yra mūsų pusėje, kadangi dėl vėjo jie turėjo sustabdyti ir keltus“, - sakė pareigūnė.

Anot jos, okupantai net nemėgina gabenti krovinių iš kairiojo į dešinįjį Dniepro krantą. „O iš dešiniojo į kairįjį jie gabena tai, kas „gyva“, ką galima perkelti“, - teigė N. Humeniuk. Sprogimas ant Krymo tilto nugriaudėjo spalio 8 d. Dėl šio incidento Rusija apkaltino Ukrainą ir asmeniškai Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovą Kirilą Budanovą.

Penktadienį portalas „Meduza“, remdamasis Rusijos vyriausybės potvarkiu, pranešė, kad Rusijos valdžia planuoja atstatyti Krymo tiltą iki 2023 metų liepos 1 d. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Vadymo Denisenkos nuomone, Rusija gali suremontuoti Krymo tiltą per 3-5 mėnesius.

Vladimiras Putinas nesustos Ukrainoje ir privers Baltarusiją pulti kaimynines šalis, o konfliktas iš viso gali trukti 10 metų. Kaip praneša UNIAN, taip pareiškė ukrainiečių ekonomistas ir politologas Olehas Soskinas.

„2014 metais aš sakiau, kad karas truks 10 metų. Ir štai, pirmasis karo etapas truko 8 metus. Dabar prasidėjo antrasis to karo etapas“, - teigė ekspertas. Jis prognozuoja, kad į karą dar įsijungs Baltarusija. O tai atsitiks tada, kai Putinas galutinai „prispaus“ Lukašenką, pavyzdžiui, Rusijos armijai patyrus pralaimėjimą Chersono srityje.

„Bet klausimas – kur pasuks (Baltarusijoje formuojama bendra Rusijos ir Baltarusijos) grupuotė? Į Lenkiją, Lietuvą, Latviją?“ – spėliojo politologas. Anot jo, dabar Putinas svarsto, kaip pakelti eskalacijos lygį.

„Putinas turi pereiti prie naujo eskalacijos etapo, jis turi įtraukti į šį karo verpetą kitus subjektus. Pirmiausia turi būti įtraukta Baltarusija. Ir jam reikalingas Baltijos frontas“, - mano ukrainiečių ekonomistas. Spalio 10 d. Lukašenka pareiškė, kad susitarė su Putinu dislokuoti bendrą regioninę kariuomenės grupuotę.