Įstatymo projektas taip pat žinomas kaip Martyno įstatymas, pavadintas Manchesterio aukos Martyno Hetto vardu, po jo motinos Figen Murray kampanijos. „Praradus savo sūnų dėl terorizmo per išpuolį Manchesterio arenoje, man sunku suprasti argumentą, kad kelios valandos mokymų kiekvienais metais yra neproporcingas žingsnis įmonėms“, – sakė ji.

Ją palaikė Manchesterio arenos viešo tyrimo pirmininkas, paraginęs vyriausybę užtikrinti „aukštą apsaugos standartą“ didelėse erdvėse ir „griežtą bei tvirtą vykdymą“. „Nieko nedaryti nėra išeitis“, – sakė seras Johnas Saundersas, nurodęs daugybę galimybių užkirsti kelią išpuoliui arba sumažinti žuvusiųjų skaičių.

Įstatymo projekte renginių vietoms būtų taikomi skirtingi standartai, atsižvelgiant į jų dydį, numatant „standartinę priežiūrą“ viešosioms vietoms, kuriose telpa nuo 100 iki 800 žmonių, ir „sustiprintą saugumą“ didesnėms patalpoms. Į standartinę priežiūrą įeina darbuotojų mokymas apsaugai nuo terorizmo ir teroro išpuolio procedūrų parengimas.

Didesnėse vietose reikėtų paskirti vyresnįjį pareigūną, sudaryti saugumo planą, atlikti terorizmo rizikos vertinimą ir taikyti „pagrįstai praktiškas“ priemones, pvz., fizinę apsaugą, kad būtų sumažinta bet kokia grėsmė.

Įstatymu būtų nustatyta pareiga kitiems renginio vietą kontroliuojantiems darbuotojams, pavyzdžiui, prekybos centre esančių parduotuvių savininkams, bendradarbiauti su naujuoju pareigūnu, o vyriausybė planuoja sukurti reguliavimo instituciją, kuri užtikrintų reikalavimų laikymąsi. Vidaus reikalų komitetas nustatė, kad dabartiniai pasiūlymai „užkeltų didelę ir neproporcingą naštą mažesnėms erdvėms, tuo pačiu neužtikrinant tinkamų saugumo priemonių visuose viešuose renginiuose, kuriems gresia teroro išpuoliai“.