„Darbdaviai turėtų sukurti aplinką, kurioje darbuotojai, nuolat dirbantys viršvalandžius, galėtų pasikalbėti apie savo problemas. Dažnai pakanka atviro pokalbio su viršininku, kad būtų iš naujo nustatytas darbo krūvis ir susitarta dėl prioritetų“, – pridūrė jis.

Tokie duomenys paskelbti tuo metu, kai po pandemijos yra smarkiai pakitęs darbo pobūdis.

Nacionalinės statistikos biuro duomenimis, 39 proc. žmonių bent dalį savaitės dirba iš namų.

Palyginti su 12 proc. respondentų prieš prasidedant pandemijai.

Nors hibridinis darbas daugeliui pagerino darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, leido sutaupyti laiko tiems, kurie ilgai važinėja į darbą, ir sumažinti išlaidas vaikų priežiūrai, kiti teigia, kad jie jaučia, jog privalo būti visada pasiekiami savo kolegoms, net ir ne darbo valandomis.

Dešimtadalis darbuotojų teigė, kad poilsio metu negali „atsijungti“ nuo darbo, o 16 proc. teigė, kad darbinį elektroninį paštą ir kitą susirašinėjimą dažniau tikrina ne darbo metu.

Net ir darbe darbuotojai mažiau dėmesio skiria savo gerovei: 12 proc. daro mažiau pertraukų, o 11 proc. pradeda darbą anksčiau, nei reikia.