Pagrindine išvykimo priežastimi dažniausiai įvardinama geresnių finansinių galimybių paieška (57,2 proc.). 10,2 proc. respondentų nurodė, kad išvyko dėl užsienyje gyvenančių šeimos narių, 7,5 proc. – siekia užsidirbti konkrečiam tikslui (būsto įnašui, automobiliui, vestuvėms), 7 proc. – norėjo pamatyti pasaulį ir patirti nuotykių, 5,4 proc. – ieškojo perspektyvesnių karjeros galimybių.

Vis dėlto 40,5 proc. apklausos dalyvių pareiškė norintys grįžti į Lietuvą. 28,1 proc. teigė dažnai apie tai pagalvojantys, o 12,4 proc. – labai norintys sugrįžti. 21,6 proc. negalėjo pasakyti, ar nori sugrįžti, o 37,9 proc. nurodė apie sugrįžimą negalvojantys.

Detali respondentų analizė pagal sociodemografinius rodiklius parodė, kad ateityje grįžti į Lietuvą labiau nori vyrai nei moterys, dažniau – vyresnės amžiaus grupės (nuo 55 metų) asmenys. Dažnas sugrįžti norintis lietuvis neturi vaikų bei gyvena užsienyje iki dvejų metų. Didelė dalis sugrįžti norinčių emigrantų yra samdomi darbuotojai ar bedarbiai Danijoje, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje.

Paprašius įvardinti priežastis, dėl kurių sugrįžti nenorima, dažniausiai buvo minimos prastos sąlygos Lietuvoje (23,6 proc.). Antroje pozicijoje – užsienyje sukurta šeima, vaikų gerovė (19,5 proc.). Trečioje – maži atlyginimai Lietuvoje ir prastos karjeros galimybės (17,1 proc.).

Paklausus, kas paskatintų sugrįžti, dažniausiai nurodyta motyvacija – geras atlyginimas, garantuojantis finansinį stabilumą (60,7 proc.). 40,5 proc. paminėjo šeimos, draugų ir artimųjų įtaką, 28,4 proc. – galimybę dirbti mėgstamą darbą, 26 proc. – kultūrinius bei politinius pokyčius Lietuvos visuomenėje.

Analizuojant pagrindinius veiksnius pagal respondentų apsisprendimą grįžti / negrįžti į Lietuvą pastebėta, kad norintieji grįžti pagrindiniu to motyvaciniu veiksniu įvardino šeimą, draugus ir artimuosius, o štai neapsisprendę arba nenorintys grįžti pirmu veiksniu laiko gerą atlyginimą, užtikrinantį finansinį stabilumą. Nors 37,9 proc. respondentų teigė nenorintys grįžti, visgi, klausiant apie motyvaciją lemiančius veiksnius, tik 9,1% nurodė, kad sprendimo negrįžti į Lietuvą nepakeistų niekas.

Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė pažymi, kad apie sugrįžimą galvojantys užsienio lietuviai gali sulaukti pagalbos tiek ieškant patinkančio darbo, tiek žengiant kitus pirmuosius savo žingsnius. Pavyzdžiui, sprendžiant būsto, sveikatos apsaugos ar švietimo klausimus, o taip pat – galvojant apie Lietuvos pilietybės neturinčio šeimos nario integraciją.

„Užsienyje esantis Lietuvos pilietis dar iki sugrįžimo į Lietuvą Užimtumo tarnybos interneto svetainėje gali rasti informacijos apie laisvas darbo vietas ir darbo rinkos tendencijas, o grįžusiam į Lietuvą darbo ieškančiam asmeniui patartina registruotis teritoriniame Užimtumo tarnybos skyriuje.

Poreikiai grįžus į Lietuvą

Apklausa parodė pagrindinius užsienyje gyvenančių lietuvių poreikius grįžtant į savo šalį. Analizuojant gyvenamosios teritorijos prioritetus Lietuvoje, pastebėta, kad didžiausia respondentų dalis (26,3 proc.) norėtų gyventi didžiuosiuose miestuose. 20,8 proc. apklaustųjų rinktųsi gyventi regionuose, 15,9 proc. – kaimo vietovėse. Dar 11 proc. respondentų nurodė, kad jiems nėra svarbi gyvenamoji teritorija, o 8 proc. – nėra apsisprendę.

Šiuo metu daugiausia laisvų darbo vietų yra registruota būtent didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) ir Alytaus miesto savivaldybėse. Regionuose galimybės įsidarbinti yra kiek mažesnės.

„Didžiuosiuose šalies miestuose plėtra yra spartesnė ir darbo jėgos poreikis bei įsidarbinimo galimybės yra geresnės. Mažiau laisvų darbo vietų sukuriama nuo didžiųjų miestų nutolusiose teritorijose, kur vietos ūkio plėtra lėta, veikiančių ūkio subjektų skaičius mažas. Šiose teritorijose nėra daug didelių darbdavių, galinčių sukurti daug naujų darbo vietų“, – sakė G. Vitė.

Analizuojant apklausos dalyvių prioritetus darbo vietai, galima pastebėti, kad 41,1 proc. respondentų neturi konkrečių reikalavimų darbovietei, nes labiausiai juos motyvuoja tiesiog finansinis stabilumas, geras atlyginimas. 27,5 proc. respondentų grįžę norėtų užsiimti nuosavu verslu, 17,1 proc. – dirbti tarptautinės įmonės padalinyje. Vos 4,3 proc. sutiktų dirbti mažoje ar vidutinėje įmonėje, ir tik 1,6 proc. – Lietuviško kapitalo stambioje įmonėje.

Apklausos dalyviai sulaukė klausimo ir apie atlyginimo lūkesčius. Daugiausiai – 46 proc. apklaustųjų Lietuvoje norėtų uždirbti nuo 1201 iki 2000 Eur per mėnesį. 11 proc. tikisi 2001–2999 Eur mėnesinio atlyginimo, o dar 11 proc. viliasi uždirbti daugiau nei 3000 Eur.

Tiesa, dalies užsienyje gyvenančių lietuvių lūkesčiai nėra tokie dideli. 15 proc. apklaustųjų norėtų Lietuvoje uždirbti 1000–1200 Eur per mėnesį, o 3 proc. nurodė, kad jiems užtektų iki 1000 eurų siekiančios algos.

Anot G. Vitės, užsienyje gyvenančių lietuvių lūkesčiai nėra per dideli. Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja tvirtina, kad grįžę emigrantai juos tenkinantį darbo užmokestį Lietuvoje gauti gali.

„Daugiau nei trečdalis (34,1 proc.) 2020-ųjų pabaigoje apklaustų Lietuvos įmonių pernai susidūrė su darbuotojų trūkumu. Ši problema aktualiausia didelėse įmonėse, pramonės sektoriuje, statybos sektoriuje ir paslaugų sektoriuje.

Daugiausiai laisvų darbo vietų pernai registruota apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo, statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės srityse.

Keli trūkstamų profesijų specialistams vidutiniškai siūlomų atlyginimų (neatskaičius mokesčių) pavyzdžiai: statybos vadovams – 1647 Eur, inžinerijos specialistams – 1887 Eur, gamybos darbų bei statybos meistrams ir brigadininkams – 1722 Eur, elektros inžinerijos technikams – 1717 Eur.

Paslaugų sektoriuje labiausiai trūksta asmens sveikatos priežiūros darbuotojų, kuriems vidutiniškai siūlomas 1178 Eur atlyginimas, o taip pat – vyresniųjų parduotuvių darbuotojų, kuriems vidutiniškai siūloma uždirbti 1094 Eur“, – pasakojo G. Vitė.

Ar domisi gyvenimu Lietuvoje?

Nors 37,9 proc. apklausos dalyvių nurodė negalvojantys apie sugrįžimą į Lietuvą, ryšį su gimtąja šalimi nutraukia tik nedaugelis. Analizuojant populiariausius informacijos gavimo apie Lietuvą šaltinius paaiškėjo, kad šalies reikalais visiškai nesidomi ir naujienų neseka 8,3 proc. respondentų.

43,7 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių nurodė, jog stebi lietuvišką televiziją ir klausosi lietuviškų radijo stočių. Kitas pagrindinis informacijos šaltinis – Lietuvoje gyvenantys artimieji, kuriuos, atsakydami į klausimą apie sužinomas Lietuvos naujienas, nurodė 41,9 proc. respondentų.

Pastebėta, kad užsienyje gyvenantys lietuviai yra linkę domėtis situacija Lietuvoje, tačiau emigrantams pati aktualiausia informacija juos pasiekia ne visada. Nors 28,1 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių dažnai pagalvoja apie grįžimą namo, o 12,4 proc. teigia labai norintys sugrįžti, didelė dalis apklaustųjų stokoja ryšio su kitais lietuviais bei nesužino apie Lietuvoje jų laukiančias galimybes.

Tik 5 proc. apklausos dalyvių nurodė dalyvaujantys lietuviškuose renginiuose ir besidomintys lietuvių bendruomenės veikla. Net 53,7 proc. teigia tokiuose renginiuose nedalyvaujantys, o 36 proc. – tokiuose renginiuose sudalyvauja kartais.

Dar 5,2 proc. apklausos dalyvių pažymi, kad lietuviškais renginiais domisi, bet juose nedalyvauja, arba nori dalyvauti, bet neturi galimybės. Dažiausiai įvardintos kliūtys – neaktyvi lietuvių bendruomenė ir gyvenamojoje vietovėje nevykstantys lietuvių renginiai.