Vytautas Kraujalis, Anglija.lt

Prieš Vėlines sutvarkyti artimųjų kapus, uždegti žvakutę – graži lietuviška tradicija emigracijoje užmirštama. Savaitgalį, kuomet visa Britanija šventė Helloweeną, į Lietuvių sąjungos Londono pirmojo skyriaus organizuotą kapinių tvarkymą atėjo tik vienos šeimos nariai ir šio straipsnio autorius.

Viena didžiausių švenčių metuose

Ketvirtadienį Lietuvoje bus minima Visų Šventųjų diena. Šią šventę turbūt drąsiai būtų galima įrašyti prie svarbiausių metuose – tuomet visa šalis sėda į automobilius ir skuba į kapines aplankyti mirusių artimųjų. Kiek kitaip čia, Didžiojoje Britanijoje, kur baisiais kostiumais apsirėdę britai gąsdina iš anąpus atklystančias dvasias – šalis švenčia Helloweeną.

Londono Šv. Kazimiero parapijos klebonas Petras Tvarijonas sako, kad šios dvi šventės tai visiškai skirtingų, baltų ir keltų, kultūrų susidūrimas: „Baltų kultūroje ryšys su anapusiniu pasauliu yra teigiamas – net lietuvių liaudies dainose dainuojama „ant tavo kapelio klevelis žaliuos“. Mirusieji baltų kultūroje yra čia, šalia, ir linki tau gero. Keltų kultūroje, o vėliau perėjus į anglosaksiškąją kultūrą, santykis su mirusiųjų pasauliu yra visiškai kitoks. Pagrindinė šios šventės mintis - atbaidyti dvasias, kad jos netrukdytų gyventi. Kultūrinės šaknys yra visai kitos tik susikerta toje pačioje vietoje“.

Pasak kunigo, turime būti realistai ir suprasti – nuo Helloweeno Britanijos lietuviams pabėgti nepavyks: „Aš būčiau tos nuomonės, kad joks atsiskyrimas, sektantiškumas niekur nedavė nieko gero, jis žmones tik supriešina. Yra labai svarbu čia atvažiavus ne tik mokėti anglų kalbą bet ir pažinti angliškąją kultūrą, integruotis į ją, tačiau dar labiau svarbu neužmiršti savo šaknų, neužmiršti to, iš kur tu kilęs, kas yra tavo esmė. Negalima apsimesti tuom, kuo mes nesam. Svarbiausia būti sąmoningiems bei susipratusiems“.

Tvarkyti kapinių - keturiese

Kun. P. Tverijonas sako, kad net ir gyvendami svetimoje šalyje, lietuviai neturėtų užmiršti savo protėvių tradicijų. Pasak jo, prieš Vėlines yra labai svarbu ne tik aplankyti artimųjų kapus, bet ir uždegti žvakutę ant nepažįstamojo kapo.

Tačiau, atrodo, būtent ši tradicija emigracijoje labiausiai užmirštama. Į praėjusį savaitgalį vykusį kapinių tvarkymą susirinko vos keturi žmonės. Prie šios akcijos organizavimo prisidėjusi ir joje dalyvavusi Martinkėnų šeima džiaugėsi, kad bent jau oficialūs kapinių prižiūrėtojai lietuvių kapus sutvarko ir akcijos dalyviams tereikėjo vieną, kitą šapelį pakelti bei uždegti atsineštas žvakutes.

Lietuviai palaidoti greta

Prie lietuviškų kapinaičių įsteigimo prisidėjęs Stasys Kasparas sako, kad lietuvis visada norėjo būti palaidotas šalia kito lietuvio, o sovietmečiu pargabenti mirusiojo palaikus į Lietuvą buvo neįmanoma dėl politinių aplinkybių. Tad į parapijos komitetą susibūrę lietuviai nusprendė ieškotis ploto savoms kapinėms. Šv. Patricko kapinės Rytų Londone buvo bene vienintelės katalikiškos, tad pasikalbėjus su tuometiniu kapinių vadovu buvo gautas plotas pačiame kapinių pakraštyje.

S. Kasparas prisimena, kad tuo metu ten buvusi didžiulė duobė, todėl bendromis pastangomis iš aplinkinių statybviečių suvežus žemę, ji buvo užlyginta ir paruošta laidojimui. Anot pašnekovo, vieta lietuviškoms kapinaitėms buvo paskirta apie 1962 metus. Tuo metu, žemės plotelis kapinėse kainavo apie 100 svrų – gerokai mažiau nei šiais laikais.

Lietuvių kapinėse – Vėlinių tradicijos

Kai kapinaitėse atsirado pirmieji lietuviškai kapai, jų ir visų mirusiųjų pagerbti susirinkdavo daugybė lietuvių, pasak S. Kasparo, kartais ateidavo net apie du šimtus žmonių. Iš pradžių visi susirinkdavo prie koplytėlės, o vėliau su kunigu priešakyje melsdamiesi eidavo link sektoriaus kuriame palaidoti tautiečiai. Anksčiau, kai kapinės būdavo užrakinamos tik 10 valandą vakaro, pagerbti mirusiųjų lietuviai kasmet rinkdavosi tuo pačių metu – 5 valandą vakaro.

Lietuviškame kapinių sektoriuje amžinojo poilsio yra atgulę apie du šimtus lietuvių, tačiau manoma, kad visose Šv. Patriko kapinėse palaidotų tautiečių gali būti net iki dviejų tūkstančių. Beje, kartu su kitais lietuviais, čia yra palaidota ir keletas žymių išeivijos veikėjų, o tarp jų net du Lietuvos ambasadoriai Didžiojoje Britanijoje – Bronius Balutis ir Vincas Balickas.

Šv. Kazimiero parapijos klebonas P. Tvarijonas patvirtino, kad tradicija pasimelsti prie lietuvių kapų tęsiama. Šį sekmadienį 14 valandą visi norintys kviečiami ateiti prie koplyčios Šv. Patriko kapinėse.