Tai gali būti:

- deklaruota gyvenamoji vieta;

- turimas nekilnojamasis turtas;

- išnuomotos apgyvendinimo patalpos arba konkretus adresas konkrečioje savivaldybėje.

Vyriausybės nutarimas leidžia vykti į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, tad asmenų, atvykusių iš užsienio, vykimas į tą vietą, kur jie gyvens viso savo vizito metu, būtent ir laikytinas vykimu į gyvenamosios vietos savivaldybę. 

Ypač svarbu, kad asmenys, laikydamiesi karantino nuostatų, atvykę į savo buvimo vietą konkrečioje savivaldybėje, buvimo joje laikotarpiu iš jos nebeišvyktų, – toks jų judėjimas yra ribojamas. Kaip ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai, jie gali artimai bendrauti apsiribodami tik vienu namų ūkiu.

„Būkime atsakingi ir saugokime vieni kitus, per šventes pasilikime namuose. Negalime prie kiekvieno atvykusiojo, o ir šalyje gyvenančio žmogaus, pastatyti po pareigūną, tad apeliuojame į žmonių sąmoningumą”, – raginama Vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Lietuvoje epidemiologinė situacija, susijusi su Covid-19 liga, šiuo metu yra pati sunkiausia – serga 1 280 iš 100 000 gyventojų. Visi į Lietuvą vykstantieji turi įvertinti aukšto lygio riziką užsikrėsti Covid-19 liga ir sudėtingą sveikatos apsaugos sistemos būklę.

Primename, kad operatyvi medicinos pagalba gali būti ir nesuteikta, nes situacija šalies ligoninėse yra kritinė.

Bet kurioje kitoje valstybėje, iš kurios bus vykstama, yra mažesnė rizika, tad Lietuvos piliečiai turi suprasti, kad atvykdami į šalį asmeniškai prisiima riziką už save ir savo artimuosius. Atvykusieji taip pat turi įvertinti, kad grįžę į šalį, iš kurios jie atvyko, greičiausiai turės izoliuotis pagal toje šalyje galiojančią tvarką.