Downing Streeto atstovas, atsakydamas į teiginį dėl rankų spaudimo, sakė: „Premjeras tuo metu labai aiškiai nurodė, kad imasi įvairių prevencinių priemonių, įskaitant dažną rankų plovimą. Kai patarimai dėl socialinio atstumo pasikeitė, pasikeitė ir premjero požiūris“.

Savo straipsnyje BBC nupasakoja, kokia atsipalaidavusi britų vyriausybė buvo pandemijos pradžioje. Vienas šaltinis sakė, kad sausio pabaigoje, kai krizė tik pradėjo rutuliotis, „visai nebuvo jokio susirūpinimo ar energijos“ ir „bendras požiūris buvo tas, kad tai tiesiog buvo isterija“. O pats premjeras esą buvo nugirstas sakantis, kad „geriausias dalykas būtų tai ignoruoti“.

O vėliau, kaip skelbia BBC, net buvo kalbama apie galimybę rengti vadinamuosius „vėjaraupių vakarėlius“, kad sveikti žmonės susitiktų su sergančiais koronavirusu ir užsikrėtę esą persirgtų ir įgytų imunitetą.

Britų vyriausybė susilaukė kritikos dėl to, kad vėlavo įvesti pirmąjį nacionalinį karantiną, kuris buvo įvestas tik pernai kovo 23 d. Tačiau BBC straipsnyje teigiama, kad kai kuriuose valdžios sluoksniuose buvo smarkiai dvejojama, nes dar mažiai kas suprato ką nors apie šią ligą. Vienas ministras esą „negalėjo patikėti“, jog svarstomos tokios priemonės. O kitas pareigūnas esą net ėmė ieškoti „Google“ informacijos: „Ar jie ir per karą uždarė mokyklas?“

Anksčiau šią savaitę Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui artimi šaltiniai teigė, jog vyriausybės vadovas dabar pripažįsta, kad koronaviruso krizės pradžioje per lėtai reagavo ir turėjo karantiną įvesti anksčiau, o devynių dienų pavėlavimas kainavo dešimtis tūkstančių gyvybių.