Orientaciją į tuo metu reikalingų daiktų pirkimą ir bereikalingo kaupimo vengimą KTU tyrėjų komanda įvardija kaip ryškiausią įsigijimo elgsenos bruožą, siejamą su namų aplinka. Taip savo elgseną apibūdino virš 90 proc. tyrimo dalyvių Lietuvoje ir apie 85 proc. respondentų Jungtinėje Karalystėje.

Tai komunikuoja vartotojų sąmoningumą ir atsakomybę aplinkos požiūriu, vis labiau išreikštą susirūpinimą sveikata bei prekių šviežumu. Kartu šios tendencijos patvirtina šiandieninių vartotojų elgsenos modeliams būdingas paprastumo ir minimalizmo charakteristikas, perėjimą nuo požiūrio „daugiau yra geriau“ prie idėjos „mažiau yra gražiau ar sveikiau“.

Dar iškalbingesniu rezultatu galima laikyti didesnės dalies (virš 60 proc.) Lietuvos respondentų sutikimą su teiginiu, kad „prekių ar daiktų, kurių tuo metu nereikia, neperka, net esant nuolaidai“. Tai patvirtina silpnėjantį ekonominių pirkimo motyvų vaidmenį.

Viena iš tyrimo bendraautorių, KTU profesorė Jūratė Banytė pastebi, kad šio tarptautinio tyrimo duomenys rinkti iki COVID-19 pandemijos, todėl reprezentuoja išorinės aplinkos jėgų nepaveiktas gyvenimo sąlygas.

Lietuvoje namuose vartojama saikingiau

Lietuvos imtyje atlikto tyrimo rezultatų analizė atskleidžia šiuos tvaraus vartojimo elgsenai naudojimo fazėje būdingus bruožus – kasdienybe namuose tapęs saikingesnis vartojimas (82 proc. respondentų), naudojamų daiktų tausojimas (85 proc. respondentų) bei „ne vienkartiniams indams ir įrankiams“ (78 proc. respondentų).

Nors JK minėtos charakteristikos taip pat svarbios, pritarimą tokiai elgsenai išreiškė kur kas mažiau respondentų. Pavyzdžiui, daiktų tausojimo atveju tik 55 proc., o saikingo vartojimo – 54 proc. Šios, labiau aplinkosauginės nei ekonominės, vartojimo namų aplinkoje charakteristikos ypač svarbios ilgalaikėje perspektyvoje, reikšmingai prisideda prie tvarios visuomenės kūrimo.

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais poros ar šeimos be vaikų yra linkusios atsakingiau elgtis namų aplinkoje nei poros ar šeimos su vaikais. Tai tvaraus vartojimo iniciatyvų kūrėjams bei įgyvendintojams galėtų tapti tam tikra nuoroda, nes šeimų su vaikais segmentas reikalauja atskiro dėmesio. Siekiant jį užtikrinti, svarbiausia tinkamai pasirinkti nuomonės formuotojus. Tikėtina, kad šią rolę patraukliai atliktų tėvų „edukatoriais“ mėgstantys būti paaugliai.

Kalbant apie energijos išteklius, pažymėtina, kad Lietuvoje namuose labiausiai yra linkę taupyti elektrą (90 proc. respondentų), kiek mažiau vandenį (66 proc.).

JK gyventojai atiduoda daugiau daiktų

Tvaraus vartojimo idėjos įgyvendinimo požiūriu, atliekų tvarkymas bei daiktų antrinis panaudojimas yra vienas reikšmingiausių etapų ir čia ne mažas vaidmuo atitenka rinkodarai. Todėl pagrįstai šiandieniniai prekių ženklai vis dažniau įsitraukia į iniciatyvas, skirtas „prikelti prekėms iš naujo“.

Puikus to pavyzdys prekės ženklas „H&M“. Siekiant ilgalaikės sėkmės, šiuo požiūriu ypač svarbus prekės ženklo vertybinis pagrindas ir kuo mažiau konkurencija ar „masiškumu“ grįstų sprendimų.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos namų ūkiai pasižymi geresniais antrinių atliekų rūšiavimo įgūdžiais. 77 proc. Lietuvos respondentų teigia atsakingai rūšiuojantys buitines atliekas (Jungtinėje Karalystėje šis procentas reikšmingai mažesnis) ir 79 proc. nurodo visas perdirbamas atliekas išmetantys į tam skirtus konteinerius arba pristatantys į antrinių žaliavų supirktuves.

Nors Lietuvos namų ūkių vartojime identifikuojamas didesnis tvarumas, JK pagal Tvarios plėtros tikslų įgyvendinimo indeksą žymiai lenkia Lietuvą. Tai tik patvirtina visuminio tvarios plėtros suvokimo poreikį, nes tvarus vartojimas ir gamyba yra tik vienas iš 17-os Tvarios plėtros tikslų.

Tyrimą atliko Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorė Jūratė Banytė, docentės Aistė Dovalienė ir Žaneta Piligrimienė, tyrėja Andželika Žukauskaitė-Tandzegolskė bei Lancaster universiteto (JK) mokslininkė Laura Šalčiuvienė. Tyrimas atliktas pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą (Nr. S-MIP-17-123).