Iš visų apklaustųjų, kurie nurodė, kad jų sveikata pablogėjo, 84 proc. teigė, kad tai lėmė padidėjusios šildymo išlaidos, 78 proc. nurodė, kad pabrango maistas, o beveik pusė (46 proc.) teigė, kad tam įtakos turėjo transporto išlaidos.

Apie 37 proc. didesnes pajamas gaunančių asmenų teigė, kad pragyvenimo išlaidų krizė gana neigiamai paveikė jų sveikatą, o 16 proc. – kad labai neigiamai. Iš žemesnėms socialinėms ir ekonominėms grupėms priklausančių asmenų 37 proc. teigė, kad ji turėjo gana neigiamą poveikį, o 22 proc. – kad labai neigiamą poveikį.

RCP nariai taip pat atskleidė, kaip kenčia žmonės. Vienas iš jų teigė, kad vienos pacientės pirštų opos paūmėjo dėl to, kad namuose buvo šalta. Kitas pacientas negalėjo sau leisti nuvykti į ligoninę plaučių vėžio tyrimams ir gydymui, o medikai taip pat pranešė, kad žmonių astma ir kitos plaučių ligos pablogėjo dėl pelėsio, esančio prastos kokybės savivaldybės būstuose.

„Dar daugiau šeimų turės rinktis, ar atsisakyti būtiniausių dalykų, kurie yra gyvybiškai svarbūs sveikam gyvenimui, pavyzdžiui, maisto ir šildymo, ar patirti stresą ir netikrumą dėl skolų“, – sakė Sveikatos fondo direktoriaus pavaduotoja sveikam gyvenimui Katherine Merrifield. – Vyriausybė turi suvaldyti šią krizę. Naujausi sprendimai rodo, kad ji dar iki galo nesuvokia pandemijos pamokos, kad sveikata ir gerovė yra iš esmės susijusios.“

„Suprantame, kad dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų žmonių gyvenimas tampa sunkesnis, todėl 2022-2023 metais skiriame daugiau kaip £22 mlrd. paramą, kad padėtume šeimoms įveikti šį spaudimą“, – sakė vyriausybės atstovas spaudai.