Spauda dar 2015 m. atskleidė, kaip G. Vengalis įsitraukė į heroino ir kokaino prekybos verslą pietinėje Belfasto dalyje. Per pastarųjų 15 metų šimtai pažeidžiamų lietuvių buvo gabenami į Airiją - šiaurę ir pietus - dirbti G. Vengaliui ir kitiems gaujos nariams.

Nuodugnus tyrimas atskleidė, kaip „rusams“ pavyko užvaldyti Airijos heroino rinką ir sukurti itin pelningą verslą, pasitelkus daugybę šiuolaikinių vergų, kurie buvo gabenami iš Lietuvos.

2020 metais Airijos ir Lietuvos teisėsaugos institucijų pastangomis buvo nuspręsta sunaikinti gaują, kai paaiškėjo, kad „rusai“ buvo įsitraukę į prekybą žmonėmis, užtvindę Airiją pigiu heroinu ir siuntę pinigus atgal į Lietuvą, kur buvo perkamas nekilnojamasis turtas neteisėtai gautiems pinigams plauti.

2020 metų rugpjūtį ginkluota policija, įskaitant Europolo pareigūnus, surengė virtinę reidų visoje Šiaurės Airijoje ir Lietuvoje, kad sulaikytų gaujos vadeivas. Tarp 18 suimtųjų buvo ir trisdešimtmetis lietuvis verslininkas Kęstutis Klemauskas, kaip įtariama, vadovavęs visai gaujai, kuri, naudodamasi darbo pasiūlymais, įkalbinėjo dešimtis bedarbių lietuvių vykti į Airiją apmokamo darbo, kad šie taptų nuolatiniais heroino ir kvaišalų prekeiviais vergais.

Per reidus aptiktas po žeme paslėptų ginklų ir juvelyrinių dirbinių, taip pat tūkstančių svarų sterlingų ir eurų vakuuminėse pakuotėse.

Sulaikytieji, įskaitant ir G. Vengalį, kuris buvo vienas iš vyresniųjų K. Klemausko „prižiūrėtojų“, laukia ekstradicijos ir bus teisiami Lietuvoje dėl daugybės kaltinimų, įskaitant narkotikų tiekimą ir prekybą žmonėmis.

Gauja kančia pavertė mažiausiai 65 žmonių gyvenimą, o gaujai vadovavę asmenys pelną iš narkotikų investuodavo į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Košmariškas gyvenimas

Vienas iš nuo šios gaujos nukentėjusių lietuvių, kuris spaudoje įvardijamas, kaip „Lukas“, žurnalistams pasakojo, kad Lietuvoje gyveno skurdžiai ir jam buvo siūlomas darbas užsienyje. Kai jis atvyko į Dubliną, gauja atėmė jo dokumentus ir išsiuntė į kitą miestą, kur jis per prievartą gatvėse pardavinėjo heroiną.

„Jie man pasakė, kad yra gerai apmokamas darbas statybose, bet jis yra Airijoje, ir jei turiu dokumentus, jei noriu užsidirbti pinigų, kitą dieną galiu su juo vykti į Airiją, – pasakojo jis. – Sutikau, nes norėjau dirbti. Man buvo pasakyta, kad turiu pateikti savo duomenis, o dar geriau – asmens tapatybės kortelę, nes jo draugai turėjo nupirkti man lėktuvo bilietus, už kuriuos jie sumokės, o aš vėliau dalimis jiems grąžinsiu pinigus.“

Atvykęs į Belfastą „Lukas“ buvo atvežtas į didelį namą, turintį mažiausiai tris aukštus. Pavargęs nuo kelionės, jis pavalgė ir nuėjo į savo kambarį, kur nuėjo miegoti. Netrukus jis pabudo išgirdęs, kaip kitame kambaryje vyras rėkia iš skausmo ir maldaudamas dėl savo gyvybės, o kiti vyrai jį kone iki mirties muša, kaip atrodė, bukais daiktais. Buvo girdėti duslūs daužymo garsai. Buvau labai išsigandęs, nes viskas įvyko staiga ir netikėtai.“

„Paskui viskas nutilo. Dabar jau neprisimenu visų smulkmenų, bet man pasakė, kad esu skolingas už kelionę iš Lietuvos ir, kol negrąžinsiu skolos, turėsiu gyventi čia ir grąžinti skolą pardavinėdamas jų produkciją, – pasakojo nukentėjusysis. – Kai pasakiau, kad neprekiausiu [narkotikais] ir kad man geriau dirbti statybose, man buvo pasakyta, kad galiu sau tik kapo paminklą pastatyti, o jei padarysiu problemų, atsidursiu po žeme.“

Dabar vyras supranta, kodėl gaujos verbuotojas taip domėjosi, ar jis turi giminių ar draugų Lietuvoje. Norėjo sužinoti, ar kas nors jo ieškotų, jei jis dingtų.

„Mane uždarė kambaryje, o kai pasakiau, kad noriu į tualetą, jie įmetė kibirą. Jei atsikalbinėdavau, buvau mušamas. Man tikrai pasidarė baisu, nes supratau, kad jei nepaklusiu, jie mane nužudys. Taip tapau vergu Šiaurės Airijoje“, – pasakojo „Lukas“.

Pirmąsias dvi nelaisvės savaites gaujos nariai lietuviui prievarta švirkštė heroino, kad jis negalėtų pabėgti. Jis pasakoja, kad kiekvieną rytą jam užrišdavo akis ir veždavo į įvairias Belfasto vietas, nurodydami nuo 10 iki 22 val. pardavinėti heroiną.

Pasibaigus darbo dienai, kažkas jį paimdavo, vėl užrišdavo akis ir parveždavo atgal į didelį namą. Tada aukštesnio rango gaujos nariai sumokėdavo jam heroinu ir užrakindavo kambaryje iki kitos dienos, kai vėl ateidavo laikas pardavinėti narkotikus.

Buvęs „rusų“ narys „Tadas“ (jo vardas pakeistas dėl jo paties saugumo) pasakojo, kad „buvo prekiaujama šimtais žmonių“.

„Jie būdavo žiauriai mušami, jei nepaklusdavo ar padarydavo klaidų. Mačiau mirštančių žmonių. Supratau, kad vyksta siaubingi dalykai. Aš nesu toks žmogus“, – sakė jis. Vėliau, pamatęs, kokia yra verslo, į kurį įsitraukė, realybė, jis pabėgo.

Bausmė

G. Vengalis vadovavo gaujos veiklai Belfaste, prižiūrėjo kelis bėglius, organizavo narkotikų siuntas ir siuntė pinigus į Lietuvą.

2015 metų gegužę G. Vengalis, kuris buvo žinomas pravarde pravardę „rusas Antonas“, buvo nuteistas 42 mėnesių laisvės atėmimo bausme po to, kai buvo sučiuptas per teisėsaugos operaciją, kuria siekta kovoti su heroino prekyba Belfaste.

Manoma, kad 2017 metais išėjęs į laisvę G. Vengalis dalį laiko praleido keliaudamas po Airiją, keliaudamas iš vieno miesto į kitą, kur veikė „rusai“.

Galiausiai jis buvo suimtas per 2020 metais įvykdytus reidus ir dabar laukia ekstradicijos bylos nagrinėjimo. Lietuvos institucijos jo ieško dėl kaltinimų prekyba žmonėmis, nusikalstamu susivienijimu, neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu.

Jam gresia maksimali laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. G. Vengalio arešto orderyje nurodoma, kad jis yra tiesiogiai atsakingas už pažeidžiamų žmonių paiešką, kad šie būtų gabenami į Jungtinę Karalystę ir Airiją. Jo ekstradicijos bylos nagrinėjimas numatytas kitą mėnesį.