Siekiama, kad kuo daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių atliktų karo prievolę - Anglija.lt
 

Siekiama, kad kuo daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių atliktų karo prievolę 

Anot jos, šiuo metu įstatymas numato kelias galimybes atlikti tarnybą, viena jų– alternatyvioji karo tarnyba, atliekama dėl pacifistinių ar religinių įsitikinimų, kai galima dirbti visuomenei naudingą darbą valstybės įstaigose ar institucijose, tačiau to negalima padaryti gyvenant užsienyje.

Norint užsienyje atlikti karo prievolę, reikia Vyriausybės leidimo, o su tokiu leidimu atitarnavus NATO ar Europos Sąjungos valstybėse galima kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl privalomos tarnybos įskaitymo.

  1. Asanavičiūtės teigimu, tokių atvejų vis dar yra labai mažai.

„Galimybė suteikta, bet trūksta tarpvalstybinių susitarimų, kad ji būtų plačiau įgyvendinama ir kad mūsų jaunuoliai galėtų atlikti privalomą karo tarnybą ES ar NATO valstybėse ir tokiu būdu jiems įskaitytų privalomą karo tarnybą Lietuvoje. Todėl raginu Krašto apsaugos ministeriją apie tai ne tik galvoti, bet ir daryti žingsnius to link“, – sakė Seimo narė.

Anot politikės, specialiai šiai problemai vykusioje konferencijoje taip pat iškelta idėja, jog jaunuoliai galėtų alternatyvią tarnybą atlikti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, informacinių technologijų, kibernetinio saugumo specialistai galėtų būti vadinamaisiais „kibernetiniais šauktiniais“.

  1. Asanavičiūtė taip pat tvirtino, kad ekspertai sutaria, jog informacijos sklaida yra nepakankama, dėl to kyla nesusišnekėjimas, mitai ir įvairios baimės.

„Norėčiau tikėti, kad ši konferencija yra diskusijos pradžia, kuri virs konkrečiais pasiekimais ir darbais, ir mūsų užsienio lietuviai galės atlikti privalomą karinę tarnybą (...) plačiau negu dabar.

Mano giliu įsitikinimu, geriau jaunuolis atliks karo tarnybą kitoje, ES ar NATO, valstybėje ir tokiu būdu išreikš savo pilietiškumą ir patriotiškumą, negu vengs karo tarnybos ir apskritai jos neatliks“, – kalbėjo parlamentarė.

Kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas sako, kad užsienio lietuviams jau parengta speciali atmintinė su „aiškia, suprantama informacija“ apie karo prievolę. Jis tikisi, kad tai padės spręsti dalį problemų vykdant konstitucinę pareigą.

Buvęs kariuomenės vadas, TS-LKD atstovas Seime Arvydas Pocius kvietė užsienyje gyvenančius jaunuolius nebijoti karinės tarnybos ir pabrėžė, kad kariuomenė yra šiuolaikiška, turinti naujausią ginkluotę, kompiuterinę techniką, kur jaunuoliai gali pritaikyti savo žinias. Jis taip pat kvietė užsienio lietuvius rinktis alternatyvią karo tarnybą.

„Noriu paraginti nebijoti ir tų pačių jaunuolių tėvus žiūrėti kitaip į Lietuvos kariuomenę, nedaryti įvairių žygių, kad vaikai vengtų tos kariuomenės, nes tuo galima ir pakenkti. Didelė dalis užsienio darbdavių žiūri kaip į pozityvą, jei jaunuolis yra atlikęs karo tarnybą, kuri duoda ir pareigos jausmą, ir išmoko disciplinos, duoda punktualumą“, – kalbėjo jis.

Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 m., reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.

Parengta pagal BNS

Anot jos, šiuo metu įstatymas numato kelias galimybes atlikti tarnybą, viena jų– alternatyvioji karo tarnyba, atliekama dėl pacifistinių ar religinių įsitikinimų, kai galima dirbti visuomenei naudingą darbą valstybės įstaigose ar institucijose, tačiau to negalima padaryti gyvenant užsienyje.

Norint užsienyje atlikti karo prievolę, reikia Vyriausybės leidimo, o su tokiu leidimu atitarnavus NATO ar Europos Sąjungos valstybėse galima kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl privalomos tarnybos įskaitymo.

  1. Asanavičiūtės teigimu, tokių atvejų vis dar yra labai mažai.

„Galimybė suteikta, bet trūksta tarpvalstybinių susitarimų, kad ji būtų plačiau įgyvendinama ir kad mūsų jaunuoliai galėtų atlikti privalomą karo tarnybą ES ar NATO valstybėse ir tokiu būdu jiems įskaitytų privalomą karo tarnybą Lietuvoje. Todėl raginu Krašto apsaugos ministeriją apie tai ne tik galvoti, bet ir daryti žingsnius to link“, – sakė Seimo narė.

Anot politikės, specialiai šiai problemai vykusioje konferencijoje taip pat iškelta idėja, jog jaunuoliai galėtų alternatyvią tarnybą atlikti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, informacinių technologijų, kibernetinio saugumo specialistai galėtų būti vadinamaisiais „kibernetiniais šauktiniais“.

  1. Asanavičiūtė taip pat tvirtino, kad ekspertai sutaria, jog informacijos sklaida yra nepakankama, dėl to kyla nesusišnekėjimas, mitai ir įvairios baimės.

„Norėčiau tikėti, kad ši konferencija yra diskusijos pradžia, kuri virs konkrečiais pasiekimais ir darbais, ir mūsų užsienio lietuviai galės atlikti privalomą karinę tarnybą (...) plačiau negu dabar.

Mano giliu įsitikinimu, geriau jaunuolis atliks karo tarnybą kitoje, ES ar NATO, valstybėje ir tokiu būdu išreikš savo pilietiškumą ir patriotiškumą, negu vengs karo tarnybos ir apskritai jos neatliks“, – kalbėjo parlamentarė.

Kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas sako, kad užsienio lietuviams jau parengta speciali atmintinė su „aiškia, suprantama informacija“ apie karo prievolę. Jis tikisi, kad tai padės spręsti dalį problemų vykdant konstitucinę pareigą.

Buvęs kariuomenės vadas, TS-LKD atstovas Seime Arvydas Pocius kvietė užsienyje gyvenančius jaunuolius nebijoti karinės tarnybos ir pabrėžė, kad kariuomenė yra šiuolaikiška, turinti naujausią ginkluotę, kompiuterinę techniką, kur jaunuoliai gali pritaikyti savo žinias. Jis taip pat kvietė užsienio lietuvius rinktis alternatyvią karo tarnybą.

„Noriu paraginti nebijoti ir tų pačių jaunuolių tėvus žiūrėti kitaip į Lietuvos kariuomenę, nedaryti įvairių žygių, kad vaikai vengtų tos kariuomenės, nes tuo galima ir pakenkti. Didelė dalis užsienio darbdavių žiūri kaip į pozityvą, jei jaunuolis yra atlikęs karo tarnybą, kuri duoda ir pareigos jausmą, ir išmoko disciplinos, duoda punktualumą“, – kalbėjo jis.

Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 m., reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.

Parengta pagal BNS

 (Komentarų: 6)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: