Kaltinti aukas iš baimės dėl žalos reputacijai ir atgrasyti jas nuo išorinių pranešimų yra keletas kliūčių, su kuriomis susiduria aukos ir išgyvenusieji seksualinį priekabiavimą – taip pat aiškūs rodikliai, rodantys, kad religinės organizacijos pirmiausia teikia pirmenybę savo reputacijai. Daugeliui šias kliūtis buvo per sunku įveikti.

Mes matėme keletą geros praktikos pavyzdžių ir tikimės, kad vadovaudamosi šios ataskaitos rekomendacijomis visos religinės organizacijos visoje Anglijoje ir Velse pagerins tai, ką daro, kad įvykdytų savo moralinę pareigą apsaugoti vaikus nuo seksualinės prievartos“.

Ataskaita buvo pagrįsta 16 dienų viešais klausymais, įvykusiais pernai kovo, gegužės ir rugpjūčio mėn. tačiau į ją neįeina Romos katalikų bažnyčia ir anglikonų bažnyčia, kuriose vykdyti atskiri tyrimai, nes jos yra dvi didžiausios šalies grupės.

Jie nustatė, kad buvo „didelių religinių organizacijų nesėkmių“ ir lyderių įvykdytos seksualinės prievartos prieš vaikus atvejų. Buvo pateiktas vienas pavyzdys apie keturis žmones, kurie buvo seksualiai išnaudojami būdami maždaug devynerių metų, kai mečetėje mokytojas juos mokė Korano.

Tokių atvejų išsiaiškinta ir daugiau, už kuriuos kaltieji buvo nuteisti, tačiau daugybė priekabiavimo atvejų taip ir lieka neišaiškinti, nes vaikams neleidžiama kreiptis pagalbos.