Rosita Vasilkevičiūtė, „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro vadovė sako, kad „kiekvieną dieną bendrauja su jaunais žmonėmis, iš užsienio grįžusiais į Lietuvą siekti karjeros. Anksčiau į užsienį vykę galimybių ir iššūkių ieškoti jaunuoliai juos atranda čia, Lietuvoje, ir įsilieja į kolektyvą lengvai bei dirba įsitraukę ir atsakingai. Kita vertus, jie geriausiai jaučiasi, o tuomet ir daugiausia pasiekti gali ten, kur lūkesčiai patenkinti labiausiai. Taigi kodėl jauni žmonės grįžta į Lietuvą ir ką galime padaryti, kad grįžtančių būtų daugiau?“
Į užsienį ir namo – patirties ir iššūkių
Statistikos departamento duomenimis, imigracija į Lietuvą nuosekliai auga. Gali būti, kad jau visai netrukus atvykstančiųjų į šalį bus daugiau nei išvykstančiųjų. Štai per pirmąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą imigravo beveik 9 tūkst. gyventojų. Gera žinia, kad maždaug du trečdaliai jų – iš emigracijos grįžę tautiečiai.
Norint talentus pritraukti atgal į Lietuvą, reikalingos iniciatyvos, palengvinančios grįžimo ir integracijos procesus. Kai pastebėjome, kad trūksta vieno kanalo, kuriuo naudodamiesi specialistai galėtų lengvai apžvelgti galimybes Lietuvos darbo rinkoje, gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus, prisidėjome prie „Work in Lithuania“ projekto, kuris tą galimybę ir suteikia. Taip pat Lietuvoje gausu organizacijų, padedančių užmegzti ir palaikyti ryšius su išeivių bendruomenėmis. Pavyzdžiui, Kopenhagos „Danske Bank“ būstinėje vyko „backto.LT“ renginys, kuris pritraukė daugiau nei 200 išeivių, norinčių sužinoti apie karjeros galimybes Lietuvoje. Tai tik dar vienas įrodymas, kad norinčių grįžti yra, tiesiog reikia ieškoti būdų, kaip juos pritraukti atgal.
Bendraudama su kolegomis, anksčiau ar vėliau grįžusiais į Lietuvą, pastebiu, kad dažnas iš jų buvo išvykęs svetur toli gražu ne dėl stereotipinių priežasčių, tarp kurių – „blogas gyvenimas Lietuvoje“ ar „prasta aukštojo mokslo kokybė“. Jauni žmonės į užsienį keliauja ir pasisemti gyvenimiškos patirties, ištirti naujų karjeros horizontų ar tiesiog pabandyti atrasti save. Štai vienas jaunasis kolega per šešerius metus apkeliavo Malaiziją, Kanadą, Austriją bei Italiją. Ten jis dirbo pačius įvairiausius darbus – nuo padavėjo iki finansininko, o galiausiai grįžo į Lietuvą. Pasirodo, nuolatiniai iššūkiai ir galimybė nuolatos tobulėti, pažinti kitas kultūras dirbant tarptautinėse komandose ne tik išgina protus į užsienį, bet ir parvilioja juos atgal.
Svarbiausia – galimybė dirbti prasmingai
Kalbant apie šiuolaikinius darbuotojus, svarbu atkreipti dėmesį, kad pasaulyje daugiau kaip trečdalį darbo rinkos sudaro Y karta – žmonės, gimę 1980-2000 metais. Nagrinėjant Statistikos departamento duomenis matyti, kad tarp grįžusių į Lietuvą praėjusiais metais net du trečdaliai yra būtent šios kartos atstovai. Įvairių tyrimų duomenimis, jie apibūdinami kaip jauni specialistai, ieškantys darbo, kuris jiems atrodytų svarbus, prasmingas ir netgi keičiantis žaidimo taisykles.
Globalių paslaugų centre pastebime, kad darbuotojams labai svarbu kasdienėje veikloje prisidėti prie procesų, kurie iš esmės kuria pokytį. Jaunieji specialistai savo įgūdžius išnaudoja tobulinti robotizavimo, mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto procesus, taip pat dirba prie įrankių, galinčių laiku atpažinti ir sustabdyti finansinius nusikaltimus, o taikant didžiųjų duomenų analizę prognozuoti įmonės bankrotą ar pinigų plovimo operacijas. Robotams patikėjus rutininius darbus, o jauniesiems specialistams palikus galimybę prisidėti prie pokyčio kūrimo – jie bus lojalūs darbdaviui, jeigu tik šis sugebės juos išlaikyti suteikdamas visas sąlygas nuolat tobulėti.
Šiuolaikinėse organizacijose darbas dažnai vyksta globaliose komandose, išsibarsčiusiose per keletą skirtingų šalių. Tokiose komandose dirbantys specialistai bent dalį kolegų ar vadovų kas dieną mato ne prie gretimo stalo, o kitoje ekrano pusėje. Vadinasi, jiems tenka darbuotis ne tik su kasdienėmis užduotimis, bet ir jaukintis kultūrinę įvairovę, taip netgi pamirštant savo aplinkai būdingas mąstymo normas ir bent trumpam paliekant komforto zoną. Tačiau būtent dėl tokių iššūkių jauni talentai grįžta dirbti į organizacijas Lietuvoje, sakydami, kad tai – žingsnis jokiu būdu ne atgal, o į priekį.
Komentarai
Deja, tiesa tokia, kad jeigu nesi vadovas poziuris i zmogu Danske bank yra tragiskas, vien per interview tave bando sumenkinti ir paversti visiska atlieka, nors ir turi tarptautini issilavinima ir daug patirties, kurybines energijos, uzsidegimo. Gaila, taciau gyvename pseudo realybeje, kai viena rasome ziniasklaidoje, deja kur kas kitokia realybe yra cia Lietuvoje. Nieks neraso, kiek daug Lietuviu grizta atgal patikeje utopine iliuzija, ir susitaike su realybe, kad taves nieks Lietuvoje zmogumi nelaiko, taciau mato tave tik kaip laisvai disponuojama kempine, kuri turi verte tik tol, kol pamirsta savo zmogiskuosius poreikius. Nereiketu tiketis daug empatijos cia Lietuvoje, jautiesi cia daznai svetimas, rysis tarp zmoniu cia kitoks. Tokioj pseudo kulturoj gali gyventi tik su pseudo tapatybe. Taciau pagyvenes Anglijoje, vistiek atsikandi ir supranti save kaip zmogu labiau ir daznai nereikia slepti savo tikrojo as, tam kad tave priimtu.