Įvairiose žiniasklaidos priemonėse nuolat pasirodo straipsnių apie Lietuvos medikų nekompetenciją. Be jokios abejonės, protingi žmonės supranta, kad tai pavieniai atvejai, kurie niekaip neatspindi visos šalies situacijos, tačiau nuolat viešinami pavieniai atvejai formuoja nuomonę apie visų gydytojų darbą.
Deja, žinių apie sėkmingą darbą pasirodo retai ir tik apie išskirtinius, unikalius įvykius (širdies persodinimas ir pan.), kurie skaitytojui mažai siejasi su jo paties gyvenimu.
Šių eilučių autoriui likimas lėmė retą ligą, kuri vadinasi „ūmus skrandžio išsiplėtimas“. Tai toks atvejis, kai skrandis staiga padidėja kelis kartus ir visas jo turinys lieka viduje nuolat papildomas skrandžio rūgščių. Patikėkite – pilvą labai skauda. Tai labai rimta liga ir aš gydytojams esu dėkingas už išsaugotą gyvybę. Šis straipsnelis, tai mažiausia ką aš, kaip rašytojas, galiu padaryti.
Pirmą kartą ši liga pasireiškė ankstyvoje jaunystėje, maždaug prieš 18 metų. Tuo metu gyvenau Vilniuje ir greitoji pagalba skubai nuvežė mane į Antakalnio ligoninę. Papuoliau į profesionalų rankas. Gydytojų komanda, vadovaujama Gintauto Oleko, suteikė pirmąją pagalbą – man teko praryti guminės žarnelės galą, o per kitą jos galą medikai ištraukė visą skrandžio turinį. Iki šiol atsimenu tą palengvėjimo jausmą! O tada prasidėjo dvi savaites trukęs gydymas.
Savaime suprantama, kad nuolat buvau prijungtas prie lašelinės (skrandis juk nedirbo), per dieną suleisdavo septynis švirkštus skirtingų vaistų, kas antrą dieną siųsdavo atlikti tyrimų specialiu aparatu.
Reikėdavo išgerti stiklinę kreidos, o paskui per monitorių stebėdavo, ar ji prateka pro skrandį, ar ne. Tik ši, kaip užsispyrusi, netekėdavo. Po keleto tokių patikrinimų gydytojai nusprendė mane operuoti, o kreida, kaip tyčia, pratekėjo. Trumpiau tariant, operacijos išvengiau, bet iš ligoninės išėjau sveikas.
Po kelių metų bandžiau laimę rasti lietuvių pamėgtame Londone, bet atsitiko taip, kad vėl susirgau ta pačia liga. Tai buvo puiki galimybė palyginti medikų darbą. Aš skirtingose šalyse susirgau ta pačia liga, norint stebėti gydytojų darbą tai pats tinkamiausias atvejis, tik tuo metu man labiau rūpėjo vėl jaučiami pilvo skausmai.
Atvyko greitoji, paėmė mane ir paprašė draudimo. Čia norėčiau pastebėti dar vieną aplinkybę, kuri gali būti svarbi. Mano draudimo galiojimas jau buvo pasibaigęs, tiesa, tik prieš vieną ar dvi dienas, bet pasibaigęs. Kaip aš suprantu, tai pirmoji pagalba pacientui turi būti suteikta bet kokiu atveju, tik klausimas, kas už tai mokės: aš ar draudimas? Ko gero, medikai galvojo tą patį, nes nuvežė mane į ligoninės priimamąjį.
Dabar noriu užduoti jums klausimą: kiek laiko pacientas galėtų praleisti Lietuvos ligoninės priimamajame iki tol, kol jį apžiūrės daktarai? Rimtai, pabandykite įsivaizduoti, kiek...?
Taigi, jūsų žiniai, Londono ligoninės priimamajame aš praleidau 9 valandas, kol į mane atkreipė dėmesį. Ir aš ne šiaip tyliai kamputyje buvau, o daužiau kumščiais sienas, nes skausmas buvo begalinis. Ai, tiesa, per tas devynias valandas prie manęs buvo priėjęs gydytojas ir paprašė nusišlapinti į indelį.
Žinote, ką atsakydavo ligoninės personalas, kai aš paprašydavau man suteikti pagalbą? Jie sakė: „Nėra laisvų lovų“. Aš jiems sakiau (angliškai kalbu neblogai), kad man nereikia lovos, kad aš žinau, kaip man suteikti pagalbą (atsimenate apie prarytą žarnelę? Ją galima praryti bet kur), bet lovų argumentas buvo stipresnis.
Nežinau kaip jums, bet man atrodo, kad per 9 valandas žmogus ir numirti gali. Įsivaizduokite, kaip koks nors gydytojas aiškinasi BBC žurnalistui, kad ligoniai priimamajame miršta dėl to, kad trūksta lovų.
Tačiau aš jau nukrypau į šalį. Pažiūrėkime, kaip tą patį ligonį gydo skirtingų šalių gydytojai.
Lietuvoje man pastatė lašinę, Anglijoje taip pat.
Lietuvoje man darė tyrimus spec. technika kas antrą dieną, Anglijoje... nė vieno karto.
Lietuvoje man leisdavo 7 švirkštus vaistų, Anglijoje... nulį.
Tiesa, Anglijoje leisdavo migdomųjų. Kai skausmas tapdavo nebepakeliamas, suleisdavo dozę ir ligonis ramiai miegodavo.
Aš – žmogus, kuris mėgsta dėmesį, todėl man labai patiko gydytojų vizitacijos Londono ligoninėje. Kaip ir Lietuvoje, jos vykdavo ryte ir atrodydavo taip: du gydytojai apeidavo visus palatos ligonius, bet mane praleisdavo. Po 20-30 minučių ateidavo trys daktarai ir dar penkiolika studentų vien pas mane. Apstodavo visi ratu ir kalbėdavosi. Vienas iš tų studentų net mokslinį darbą rašė apie mane! (gal ir ligą mano vardu pavadino, taip ir nesužinojau).
Šiuo aspektu pliusą dedu Anglijos medikams. Jeigu jau pasitaikė retas atvejis, apie tai turi sužinoti kuo daugiau studentų. Beje, kalbant apie raštus buvo dar vienas momentas – ant mano ligos kortelės be vardo, pavardės ir miesto buvo parašyta „Lithuania, USSR“. Iš pradžių norėjau reikšti pretenzijas, bet paskui persigalvojau. Jei siųs sąskaitą, tegul siunčia į neegzistuojančių valstybę. Patys kentės dėl savo nemokšiškumo.
Baigdamas šį palyginimą noriu pastebėti dar vieną detalę. Londono ligoninėje praleidau tris savaites ir jas visas buvau su kateteriu rankoje, juk reikėjo prijungti lašelinę. Kai atėjo laikas išleisti mane iš ligoninės kateteris niekam nerūpėjo. Slaugytojas tik davė kažką pasirašyti ir pasakė, kad galiu eiti, ir daugiau nepasirodė. Žinoma, man kaip lietuviui, tokia situacija nebaisi – išsitraukiau pats tą kateterį, tiesiog šis faktas nuomonę apie Anglijos medikus tik sustiprino.
Noriu tikėti, kad dabar ten situacija geresnė. Tiesiog manau, kad ten galėjo įsidarbinti medikų iš Lietuvos.
Skaitytojas Šarūnas Kaišiadarskas
Komentarai
situacija ligoninese yra tragiska
Ligonineje neteko atsidurti, bet poliklinikos gydytojais esu pakraupus Anglijoje, tyrimu jokiu nesulauksi, suveda simptomus I kompa ir laukia, ka ismes. Ir cia ne vienas gydytojas taip...
Operavo koja po avarijos, nepaprase net asmens dokumentu, parasiau pati ant lapelio varda ir pavarde. Gera prieziura ligonineje, ir namuose su gipsu teko buti 2 men. Per ta laika 3 kartus dare nuotraukas, ziurejo, keite gipsa anr lengvesnio ir plonesnio. Ramentus dave, kai leido vaikscioti, dave spec. avalyne . Vaistu nuo skausmo nemokamasi gavau 3m savaitem.
Ligonines priimamajame man paprastai tenka laukti 4 val, viena karta pasiseke, laukiau 20 min. Daugeliu atveju pagalba kvalifikuota, blogiau jai diagnoze neaiski. Greitaji pagalba ypac nakti ne is kart vaziuoja, buvo umus akies uzdegimas, teko meluot kad vemiau, tuomet issiunte nemokama taxi. Akiu klinikoj dar 2 val teko laukt eileje.Sunus nuvede, Nes as negalejau atsimerkt.
Poliklinikoj pagal uzrasyma, manojoj tikrai dirba neblogai.
Toks ispudis ,jog laisko autorius turi hypochondria !
Viena anglu gydytoja pazystama sako- Kodel cia jusu studentai vaziuoja studijuot medicina????? Is jusu saliu atvyksta sitaip gerai paruosti medikai dirbt.Jusu rytu salyse jie daug geriau paruosiami nei Anglijoj!!!.... Nu matyt teisybe!
Buvo absesas ant kakl po zandikauliu ir didziulis, is vakaro gyd sake anksti atvyk i ligonine - operuosim. Buvom 8ryte......prasedejom iki 6 val vakaro. Nera lovu!!!!:D brolis sako- laukiu kol kazkas numirs:D.... Prasem ir pras vaistu nuo skausmo, pilinys plyso po truputi, aciu dievui i lauko puse. Tai aciu dievui, operavo 8 val vakaro....... Nu ka galima pasakyt, kai pasako skubi operacija, o 12 val lauki..... Be zodziu
Straipsnio autorius teisus, ir dabar panasi situacija, tik prieme greiciau, bet siaip nepatikimi gyd. ir ju medicininis issilavinimas, pasake vaiksciokit sugis.....bet kadangi as nepasitimejau, susisiekiau su LT gyd. ir esu jau isoperuota ir besveikstanti.
Prie to paties- ji angliskai nei kalba, nei supranta, pilnas ligonines personalas, kalbantys Hindi kalba.
gerai cia priziuri, nebent mauras esi pasmirdes ir anglu kalbedamas nusisneki tada galbut maziau kreipia demesi, bet ziuri ir skaitosi tikrai gerai, nejauciu jokios diskriminacijos
Tai gal sumaise su USA? Kazkaip draudimu UK tai nepraso...
Patenkinta visomis medicinos paslaugomis uk
Pirma karta girdziu, kad medikai Anglijoje reikalautu draudimo. Zinot, mano kaimyne is Indijos cia du vaikus pasigimde, ir dabar sekmingai vaiksto pas gydytojus, diabetas, ar kas jai ten. Tai ji, ne tik kad draudimo neturi, ji isvis salyje gyvena nelegaliai. Ir visos gydymo paslaugos jai - nemokamos. Vaziavo gimdyti, niekas jokiu dokumentu neklause.
nesamone-gal rusiskai kalbejai kad nesuprato--tai ir uzrase ussr--as buvau ne karta ir pagalba puiki--
ziurint i tai kokias algas gauna ten medikai -tai net neabejoju kad atsiras ir lietuviu kurie nores ten nosi krapshtyti uz didesne alga