Advokatų kontoros „Blackwell Slee“ advokatas ir partneris Jamesas McNally sakė, kad „policija per pastarąjį dešimtmetį į šunų išpuolius nežiūrėjo rimtai“. Jo teigimu, tokie išpuoliai dažnai būdavo atmetami kaip civilinis reikalas arba policija bandydavo su jais susidoroti taikydama vadinamąjį atkuriamąjį teisingumą, kuomet siekiama ištirti žalingą nusikaltimo poveikį ir nustatyti, ką galima padaryti, kad ta žala būtų atitaisyta, o ją padaręs asmuo būtų atsakingas už savo veiksmus.

„Manau, kad policija tik dabar „atsibudo“, kalbant apie šią problemą“, – pridūrė jis.

Nacionalinės policijos vadovų tarybos (NPCC) atstovas spaudai sakė, kad visuose regionuose pareigūnai daug dėmesio skiria pavojingiems šunims ir šunų užpuolimams, o tyrimai atliekami ten, kur tai „tikslinga ir proporcinga“.

Jie teigė, kad NPCC pavojingų šunų darbo grupė kovoja su šunų užpuolimais, todėl padaugėjo žmonių, pranešančių apie incidentus.

„Manome, kad kai kurie iš jų galėjo atsitikti dėl to, kad šunys buvo įsigyti per karantiną, tačiau jiems trūko socializacijos ir vėliau jie tapo per sunkiai suvaldomi brandžiame amžiuje“, – sakė policijos atstovas.