23 val. vakaro ji jautė nuolatinį skausmą ir negalėjo pasiekti savo kameros skambučio. Mergina apalpo, o atsibudusi pamatė, kad jos mergaitė gimė, tačiau nekvėpavo. Ji perkando virkštelę ir prieš įlipdama į lovą bandė išvalyti kraują, pasklidusį po kamerą.  

Kalėjimų ir lygtinio paleidimo kontrolierė Sue McAllister išvardijo nesėkmes ir nustatė, kad „Bronzefield“ motinystės paslaugos buvo „pasenusios ir netinkamos“. 

Nepaisant naktinių patikrinimų, kūdikio mirtis buvo nustatyta tik po to, kai dvi kalinės pakvietė pagalbą. Buvo iškviesta slaugytoja, tačiau kūdikio atgaivinti nepavyko. Vėliau kalėjimo darbuotojams buvo pasiūlyta psichologinė pagalba. 

Tačiau, šokiruojančiai, ataskaitoje nustatyta: „Policijos dalyvavimas iš karto po kūdikio A mirties ir kalėjimo supratimo apie peržiūros komandos vaidmenį trūkumas, reiškia, kad panelė A nesulaukė įprastos paramos po netekties ir praktinės pagalbos, kuri paprastai būtų teikiama“.

McAllister sakė, kad panelė A buvo laikoma „blogo elgesio“ mergina, o ne pažeidžiama 18-mete, kuri atsisakė priežiūros, nes buvo išsigandusi, kad jos kūdikis bus atimtas. Ji netgi pasakė slaugytojai, kad „nusižudys“, jei jos kūdikis bus atimtas, tačiau kalėjimui nepavyko sustiprinti priežiūros.  

Deborah Coles, labdaros organizacijos „Inquest“ vykdančioji direktorė, sakė: „Jų požiūris į ją, kaip į probleminę moterį lėmė jos gydymą – ir nėštumo metu, ir vėliau ignoruojant pagalbos kvietimą. Tolesnis visiškas jos bylos niekinimas, nesuteikiant konsultacijų netekties klausimais, iliustruoja kultūrą Bronzfilde, kuris, kaip manoma, yra traumuojantis kalėjimas.“