Tyrimas: lietuviai labiausiai pasitiki kariuomene ir NATO - Anglija.lt
 

Tyrimas: lietuviai labiausiai pasitiki kariuomene ir NATO 

Lietuvos narystę ES ir NATO lietuviai linkę vertinti gana skirtingai. Šalies saugumo užtikrinimo prasme NATO yra pasitikima labiau nei ES, o tokį gyventojų pasirinkimą sąlygoja tiek istorinės patirtys, tiek dabartiniai įvykiai Ukrainoje.

Tai parodė Baltijos pažangių technologijų instituto iniciatyva praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas, kuriuo siekta ištirti gyventojų nuomonę apie Lietuvos gynybą ir saugumą.

Anot Baltijos pažangių technologijų instituto direktoriaus dr. Tomo Žalandausko, kokybinio tyrimo rezultatai ne tik atskleidžia, ką žmonės laiko svarbiausiais veiksniais kalbant apie asmeninį, valstybės ir nacionalinį saugumą, bet ir suteikia labai aiškių nuorodų, jog dėl įvykių Ukrainoje karinės grėsmės Lietuvai nuojauta stipriai išaugo. Tam turėjo įtakos ir daug kitų gyventojų nuomonės pokyčių: padidėjo šalį pasiryžusių ginti gretos, gerokai rimčiau imta žvelgti į finansinius įsipareigojimus krašto apsaugai, taip pat išaugo pasitikėjimas kariuomene, kolektyvinės gynybos politika ir NATO struktūra. Kalbėdami apie NATO, informantai tiki, jog šios organizacijos gynybiniai įsipareigojimai nėra tik teoriniai, bet būtų praktiškai įgyvendinti konflikto atveju. Tačiau kartu pabrėžia, jog pirmiausia turime patys rūpintis savo valstybės saugumu.

Tuo tarpu kalbant apie ES vaidmenį, išsakomos aiškios abejonės dėl ES pagalbos Lietuvai konflikto atveju, argumentuojant 1939-ųjų patirtimi bei labai skirtingais ES valstybių interesais. Iš esmės kritiškas ES vertinimas tiesiogiai siejamas ir su įvykiais Ukrainoje, su nevieninga ES politika dėl sankcijų Rusijai.

Tyrimo metu informantų taip pat teirautasi, kaip jie vertina dabartinį valstybės ir kariuomenės pasirengimą užtikrinti gyventojų saugumą, valdžios ir visuomenės santykį bei jų pačių nuomonei įtaką darančius veiksnius. Paaiškėjo, kad nepriklausomai nuo amžiaus grupės, išsilavinimo ar gyvenamosios vietos, informantai kritiškai vertina politikų žinias ir gebėjimą užtikrinti valstybės bei piliečių saugumą. Toks neigiamas vertinimas siejamas su kompetencijos stoka, tvirtinama, kad esami politikai negali išmanyti saugumo klausimų, nes nėra šios srities profesionalai, akcentuojama, jog karininkai arba tie, kurie yra kažkaip susiję su krašto apsaugos sistema, yra labiau kompetentingi užtikrinti valstybės saugumą.

Tuo tarpu savo kariuomene lietuviai tiki ir pasitiki. Pasitikėjimą skatina matomi nuveikti darbai, tokie kaip pratybos, misijos, taip pat bendri idėjiniai dalykai ir pasiryžimas ginti savo šalį. Kalbintieji neabejoja, kad kariuomenė gintų mūsų valstybę, tačiau pabrėžia, jog tam pritrūktų techninių galimybių. Beveik visi pašnekovai išreiškė neigiamą požiūrį į kariuomenei skiriamą finansavimą, pabrėždami, jog finansavimas yra per mažas ir kad jį reikia didinti. „Labai mažai teskiria kariuomenei. Dabar šiek tiek padidino, bet reikėjo kariuomenei jau nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo tą biudžetą išlaikyti stabilų, kad galėtum žmogus savo šalį ginti",- teigia tyrime dalyvavęs vyras iš Šilutės rajono.

Informantai taip pat akcentavo, jog kariuomenės efektyvumą didintų ne tik karinės ginkluotės stiprinimas, bet ir apmokymai. Pažymėta ir tai, kad didžioji dalis tyrime dalyvavusių žmonių nurodė turį mažai sąlyčio su kariuomene - menkai susiduriama su kariuomenės atstovais asmeniniame gyvenime, jie gana retai matomi ir viešumoje. Visa tai sąlygoja atotrūkį tarp kariuomenės ir visuomenės, šis atotrūkis pasireiškia supratimu, kad išties yra mažai žinoma, o dar mažiau suprantama apie kariuomenės veiklą.

Nemaža dalis tyrimo dalyvių teigė, kad palaikytų savo vaikų ar artimųjų norą dalyvauti Lietuvos kariuomenės, su krašto apsauga susijusių savanoriškų organizacijų veikloje.

Apžvelgdamas tyrimo rezultatus dr. T. Žalandauskas teigia, kad jais vertėtų džiaugtis, nes jie rodo, kad žmonės ne tik domisi, bet ir gana plačiai suvokia valstybės saugumą ir jo svarbą. „Karinis saugumas informantų suprantamas kaip svarbi nacionalinio saugumo dalis, tačiau tarp šalies saugumą stiprinančių veiksmų buvo minimi ir tam tikri ekonominiai veiksniai - suskystintųjų dujų terminalas, Lietuvos narystė NATO, kai kurių politikų bei eilinių žmonių sąmoningumas, vienybė ir pilietiškumas”, - pasakoja T. Žalandauskas ir atkreipia dėmesį, jog nemaža dalis pašnekovų teigė vis dar pasigendą išsamesnės informacijos apie šalies gynybą, saugumą ir kariuomenę.

Parengta pagal ETLA informaciją

Lietuvos narystę ES ir NATO lietuviai linkę vertinti gana skirtingai. Šalies saugumo užtikrinimo prasme NATO yra pasitikima labiau nei ES, o tokį gyventojų pasirinkimą sąlygoja tiek istorinės patirtys, tiek dabartiniai įvykiai Ukrainoje.

Tai parodė Baltijos pažangių technologijų instituto iniciatyva praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas, kuriuo siekta ištirti gyventojų nuomonę apie Lietuvos gynybą ir saugumą.

Anot Baltijos pažangių technologijų instituto direktoriaus dr. Tomo Žalandausko, kokybinio tyrimo rezultatai ne tik atskleidžia, ką žmonės laiko svarbiausiais veiksniais kalbant apie asmeninį, valstybės ir nacionalinį saugumą, bet ir suteikia labai aiškių nuorodų, jog dėl įvykių Ukrainoje karinės grėsmės Lietuvai nuojauta stipriai išaugo. Tam turėjo įtakos ir daug kitų gyventojų nuomonės pokyčių: padidėjo šalį pasiryžusių ginti gretos, gerokai rimčiau imta žvelgti į finansinius įsipareigojimus krašto apsaugai, taip pat išaugo pasitikėjimas kariuomene, kolektyvinės gynybos politika ir NATO struktūra. Kalbėdami apie NATO, informantai tiki, jog šios organizacijos gynybiniai įsipareigojimai nėra tik teoriniai, bet būtų praktiškai įgyvendinti konflikto atveju. Tačiau kartu pabrėžia, jog pirmiausia turime patys rūpintis savo valstybės saugumu.

Tuo tarpu kalbant apie ES vaidmenį, išsakomos aiškios abejonės dėl ES pagalbos Lietuvai konflikto atveju, argumentuojant 1939-ųjų patirtimi bei labai skirtingais ES valstybių interesais. Iš esmės kritiškas ES vertinimas tiesiogiai siejamas ir su įvykiais Ukrainoje, su nevieninga ES politika dėl sankcijų Rusijai.

Tyrimo metu informantų taip pat teirautasi, kaip jie vertina dabartinį valstybės ir kariuomenės pasirengimą užtikrinti gyventojų saugumą, valdžios ir visuomenės santykį bei jų pačių nuomonei įtaką darančius veiksnius. Paaiškėjo, kad nepriklausomai nuo amžiaus grupės, išsilavinimo ar gyvenamosios vietos, informantai kritiškai vertina politikų žinias ir gebėjimą užtikrinti valstybės bei piliečių saugumą. Toks neigiamas vertinimas siejamas su kompetencijos stoka, tvirtinama, kad esami politikai negali išmanyti saugumo klausimų, nes nėra šios srities profesionalai, akcentuojama, jog karininkai arba tie, kurie yra kažkaip susiję su krašto apsaugos sistema, yra labiau kompetentingi užtikrinti valstybės saugumą.

Tuo tarpu savo kariuomene lietuviai tiki ir pasitiki. Pasitikėjimą skatina matomi nuveikti darbai, tokie kaip pratybos, misijos, taip pat bendri idėjiniai dalykai ir pasiryžimas ginti savo šalį. Kalbintieji neabejoja, kad kariuomenė gintų mūsų valstybę, tačiau pabrėžia, jog tam pritrūktų techninių galimybių. Beveik visi pašnekovai išreiškė neigiamą požiūrį į kariuomenei skiriamą finansavimą, pabrėždami, jog finansavimas yra per mažas ir kad jį reikia didinti. „Labai mažai teskiria kariuomenei. Dabar šiek tiek padidino, bet reikėjo kariuomenei jau nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo tą biudžetą išlaikyti stabilų, kad galėtum žmogus savo šalį ginti",- teigia tyrime dalyvavęs vyras iš Šilutės rajono.

Informantai taip pat akcentavo, jog kariuomenės efektyvumą didintų ne tik karinės ginkluotės stiprinimas, bet ir apmokymai. Pažymėta ir tai, kad didžioji dalis tyrime dalyvavusių žmonių nurodė turį mažai sąlyčio su kariuomene - menkai susiduriama su kariuomenės atstovais asmeniniame gyvenime, jie gana retai matomi ir viešumoje. Visa tai sąlygoja atotrūkį tarp kariuomenės ir visuomenės, šis atotrūkis pasireiškia supratimu, kad išties yra mažai žinoma, o dar mažiau suprantama apie kariuomenės veiklą.

Nemaža dalis tyrimo dalyvių teigė, kad palaikytų savo vaikų ar artimųjų norą dalyvauti Lietuvos kariuomenės, su krašto apsauga susijusių savanoriškų organizacijų veikloje.

Apžvelgdamas tyrimo rezultatus dr. T. Žalandauskas teigia, kad jais vertėtų džiaugtis, nes jie rodo, kad žmonės ne tik domisi, bet ir gana plačiai suvokia valstybės saugumą ir jo svarbą. „Karinis saugumas informantų suprantamas kaip svarbi nacionalinio saugumo dalis, tačiau tarp šalies saugumą stiprinančių veiksmų buvo minimi ir tam tikri ekonominiai veiksniai - suskystintųjų dujų terminalas, Lietuvos narystė NATO, kai kurių politikų bei eilinių žmonių sąmoningumas, vienybė ir pilietiškumas”, - pasakoja T. Žalandauskas ir atkreipia dėmesį, jog nemaža dalis pašnekovų teigė vis dar pasigendą išsamesnės informacijos apie šalies gynybą, saugumą ir kariuomenę.

Parengta pagal ETLA informaciją

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: