Verta paminėti, kad susirūpinimas dėl akcento labiausiai pasireiškia universitetinėje aplinkoje: 35 proc. studentų prisipažino, kad jaučiasi nesmagiai dėl to, kaip kalba. Dar 30 proc. respondentų teigė, kad iš jų buvo tyčiojamasi, jie buvo kritikuojami ar išskiriami dėl jų kalbėjimo manieros. Tokia patirtis ypač ryški tarp studentų iš Šiaurės Anglijos.

O 31 proc. universitetų studentų nurodė, kad nerimauja, jog jų akcentas gali turėti neigiamos įtakos būsimai karjerai.

Ataskaitoje, kurią parengė projekto „Accent Bias in Britain“ mokslininkai, nustatyta, kad požiūris į akcentus laikui bėgant iš esmės nepakito, o respondentai pripažino palankiau vertinantys vadinamąjį standartinį tarimą (received pronunciation).

Tuo tarpu prasčiau vertinami akcentai, kurie paprastai stereotipiškai laikomi „darbininkų klasės akcentais“, pavyzdžiui, Manchesterio, Liverpoolio ir Birminghamo akcentai, taip pat atvykėlių iš Afrikos ir Karibų jūros regiono ir indų akcentai.

„Normalu, kad žmonėms kyla stereotipinių asociacijų su akcentais, – sakė tyrėjai. – Tačiau jei jų nekontroliuojame, šie išankstiniai nusistatymai ir stereotipai gali būti naudojami vertinant nepriklausomus įgūdžius ir gebėjimus, o tai lemia diskriminacinį elgesį.“