Šį tyrimą atliko akademikai iš Exeterio, Bristolio, Warwicko ir Lancasterio universitetų, o jo rezultatai buvo paskelbti Britanijos medicinos žurnale.

Nepaisant nerimą keliančių rezultatų, mokslininkai pabrėžia, kad dabartinės vakcinos veikia ir šią viruso atmainą.

Iš kur atsirado ši atmaina?

Ši koronaviruso atmaina buvo pirmą kartą aptikta Kento grafystėje ir buvo atsekta iki 2020 metų rugsėjo. Mokslininkai pastebėjo, kad jis plinta, lapkritį, o apie ją visuomenei buvo pranešta gruodį.

Ši atmaina pasižymi serija mutacijų, kurios pakeitė viruso išorėje esančio spyglinio baltymo formą. Pagrindinė žinoma mutacija vadinama N501Y. Dėl šios mutacijos virusui pavyksta geriau prisitvirtinti prie ląstelių žmogaus organizme, todėl jam yra daugiau galimybių sukelti infekciją ir sparčiau plisti.

Taip sparčiai ir gausiai plintantys virusai mutuoja visą laiką. Visi virusai iš esmės dauginasi priversdami gyvas ląsteles kopijuoti ir viruso genetinį kodą, o dėl to gali atsirasti šiek tiek skirtingų viruso versijų. Dažnai tokios mutacijos neturi jokio poveikio, tačiau jeigu jos sustiprina virusą, šis gali ištikti net per kelias žmonių kartas ir gali tapti norma.