„Kiaulių skerdimas“

Sukčius ir auka paprastai susitinka pažinčių svetainėje ir, įgijęs jų pasitikėjimą (vadinamasis „nupenėjimas“) sukčius galiausiai paprašo aukos pradėti privatų susirašinėjimą, o tokiu atveju nebeveikia pažinčių svetainės teikiamą apsaugą.

Sukčius aukai tvirtina, kad yra sėkmingas investuotojas, paprastai investuojantis į nekilnojamąjį turtą arba kriptovaliutas, ir siūlo investuoti dalį aukos pinigų. Kartais aukai parodoma sukčiaus valdoma kriptovaliutų prekybos platforma ir ji raginama užsiregistruoti bei įnešti pinigų.

„Which?“ skelbia, kad viena JK gyvenanti auka dėl tokio sukčiavimo prarado 107 tūkst. svarų sterlingų, manydama, kad investuoja į pensininkų butus užsienyje.

Netikri pranešimai dėl dingusio asmens paieškos

Žmonių prašoma dalytis netikrais internetiniais pranešimais apie dingusius žmones.

Visame pasaulyje dalijamasi beveik identiškais pranešimais, tik pakeičiama jų vieta. Pranešimų komentarai išjungiami, kad žmonės negalėtų įspėti kitų apie neatitikimus.

Kai įrašas sulaukia daug „like'ų“, jis redaguojamas taip, kad būtų apie ką nors kita, pavyzdžiui, apie investicinį sukčiavimą: didelis „like'ų“ skaičius padidina pranešimo patikimumą.

Organizacija „Which?“ ragina dalytis tik oficialių organizacijų, pavyzdžiui, policijos ar dingusių žmonių labdaros organizacijų, pranešimais.

„PayPal“ sukčiai

Kai žmonės gauna „prašymą pervesti pinigų“ iš tikro „PayPal“ adreso, jis gali atrodyti tikras, tačiau sukčiai gali siųsti suklastotus mokėjimo prašymus, dažnai už didelės vertės daiktus, arba prisistatydami HMRC reikalauti sumokėti „delspinigius“ už mokesčius.

„Which?“ perspėja gyventojus nepervedinėti pinigų į tokias „PayPal“ sąskaitas ir neskambinti jose nurodytais telefono numeriais.

Sukčiavimas naudojant suklastotas programėles

Tai yra programėlės, kurios į telefonus įdiegia kenkėjišką programinę įrangą, vagia duomenis ir skatina sukčiavimą.

Programėlių parduotuvės imasi priemonių šiai problemai spręsti, tačiau grėsmės išlieka. Diegdami programėlę, spustelėkite kūrėjo pavadinimą ir patikrinkite, kokias kitas programėles jis yra sukūręs. Taip pat patikrinkite, ar programėlės prašymas suteikti leidimą, pavyzdžiui, prašymas naudoti kamerą, yra susijęs su programėlės funkcijomis.

Taip pat nepamirškite, kad programėlių apžvalgos gali būti suklastotos.

Žmonės, manantys, kad galėjo būti apgauti, turėtų susisiekti su savo mokėjimo paslaugų teikėju ir pranešti apie sukčiavimą „Action Fraud“ – JK nacionaliniam centrui, kuriam pranešama apie sukčiavimą ir kibernetinius nusikaltimus.

Anksčiau šį mėnesį vyriausybė paskelbė naują strategiją, kuria siekiama kovoti su sukčiavimu. Be to, planuojama, kad vyriausybė kartu su ryšių priežiūros tarnyba „Ofcom“ spręs numerių padirbinėjimo problemą, kad sukčiai negalėtų apsimesti skambinantys iš realių JK organizacijų telefono numerių Pagal šiuos planus bankai galės ilgiau atidėti mokėjimų apdorojimą, kad būtų galima ištirti įtartinas operacijas.