Vyriausybės duomenys taip pat atskleidė, kad Britanijos gyventojai valgo gerokai mažiau bulvių. Jų dabar suvartojama perpus mažiau nei prieš 40 metų. Savo ruožtu ryžių ir makaronų suvartojimas išaugo.

Pagal mėsos rūšį labiausiai sumažėjo subproduktų suvartojimas. Kepenų, jaučio liežuvio, žarnų ir panašių produktų, kurie tradiciškai laikomi pigiais, suvartojimas nuo 1974 m. sumažėjo 90 proc.

Taip pat labai sumažėjo ėrienos ir avienos suvartojimas – 81 proc. iki 21 g per savaitę, o kiaulienos – 57 proc. iki 39 g per savaitę.

Netgi šoninės (įskaitant ir kumpį) – vieno mėgstamiausių šalies produktų – suvartojimas sumažėjo 41 proc. iki 83 g per savaitę.

Kita vertus, vištienos ir žuvies, kurios laikomos sveikesniu pasirinkimu nei raudona mėsa, suvartojimas išaugo. Taip pat išaugo sojos ir kitų „alternatyvių baltymų maisto produktų“ populiarumas: dabar vidutinis JK gyventojas per savaitę jų suvalgo 13 g, o septintajame dešimtmetyje – mažiau nei 2 g.

„Manau, kad apskritai mėsa tapo mažiau populiari ir žmonės noriai valgo liesesnę mėsą, t. y. daugiau paukštienos“, – sakė Readingo universiteto mokslininkas profesorius Gunteris Kuhnle.

Jis pridūrė, kad tam įtakos galėjo turėti visuomenės sveikatos kampanijos, skatinančios valgyti vaisių ir daržovių penkis kartus per dieną, tačiau prisidėti galėjo ir prekybos centrų akcijos.

Astono universiteto dietologas daktaras Duane'as Melloras taip pat sutiko, kad JK gyventojai mažiau valgo raudonos mėsos dėl kelių veiksnių.

„Raudono mėsos vartojimo sumažėjimą, pereinant prie vištienos, galbūt lėmė išlaidų, mitybos įpročių ir pranešimų apie raudonos mėsos poveikį sveikatai derinys“, – sakė jis.

NHS jau daugelį metų įspėja, kad valgant per daug raudonos ar perdirbtos mėsos gali padidėti žarnyno vėžio rizika, ir ragina žmones per dieną suvalgyti ne daugiau kaip 70 g mėsos, t. y. apie 490 g per savaitę. Nuo žarnyno vėžio šalyje kasmet miršta beveik 17 000 žmonių.

Tačiau D. Melloras pridūrė, kad tam įtakos gali turėti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, žmonių susirūpinimas planetos sveikata.

„Kitos priežastys, galinčios padėti paaiškinti šiuos pokyčius, galėtų būti susirūpinimas dėl mėsos gamybos aplinkosauginių aspektų“, – sakė jis.