Labiausiai su sunkumais įdarbinant mokytojus praktikantus susiduria vidurinės mokyklos, kuriose trūksta matematikos, fizikos, informatikos ir kalbų mokyklose.

Trečiadienį Nacionalinio švietimo tyrimų fondo (NFER) paskelbtoje naujoje analizėje teigiama, kad mokytojų trūkumas pasiekė kritinę ribą, o svarbiausiais veiksniais įvardijami darbo užmokestis ir darbo krūvis.

Matematika yra vienas svarbiausių dalykų, nes kiekvienas mokinys jos mokosi iki 16 metų.

Sherborne, Dorseto grafystėje, dirbanti patyrusi fizinio lavinimo mokytoja Jo Gritt yra viena iš pedagogų, kurie sutiko persikvalifikuoti.

Ją paprastai galima pamatyti vilkint sporto aprangą ir švilpuku ant kaklo, tačiau nuo rugsėjo ji ves matematikos pamokas. Paskutinį kartą matematikos ji mokėsi, kai laikė A lygio egzaminą, tačiau šiemet, mokyklai gavus finansavimą pagal nacionalinę programą, kuria siekiama pagerinti matematikos mokymą mokyklose, ji persikvalifikavo.

Ji sako, kad kūno kultūros mokytojai gali užmegzti „kitokį ryšį“ su mokiniais ir padrąsinti paauglius, kurie nepasitiki matematika. Ji taip pat priduria, kad jos atviras prisipažinimas, jog ir ji pati mokosi, padėjo jai įgyti mokinių pasitikėjimą.

„Jie mato, kad mes susiduriame su sunkumais, ir aš esu gana atvira, – pasakojo moteris. – Keletą kartų mes ieškojome „Google“ sudėtingo uždavinio sprendimo būdą, kad tris kartus patikrintume, ar teisingai ją sprendžiame.“

Jo. Gritt ir kiti persikvalifikavę jos kolegos kitais metais mokys matematikos 8 ir 9 klasių mokinius, todėl etatinės matematikos mokytojos galės daugiau laiko skirti vyresniems mokiniams, besiruošiantiems GCSE egzaminams.

NFER atstovas Jackas Worthas teigia, kad tyrimai rodo, jog beveik pusėje mokyklų tam tikrą laiką matematikos moko mokytojai, neturintys matematinio išsilavinimo.