Naujoji taisyklė gali sukelti rimtų logistinių ir „Pfizer“ vakcinos paskirstymo ir laikymo problemų siekiant užtikrinti masinį gyventojų skiepijimą. Planuojama, kad kiekvienoje skiepijimo vietoje 975 vakcinos dozės turės būti panaudotos per pusketvirtos dienos nuo jų išėjimo iš specialių šaldiklių, kuriuose skiepai laikomi 70 laipsnių šaltyje.

Tai turės būti padaryta todėl, kad beveik 1000 dozių pakuočių medikams dalinti į mažesnes partijas neleidžiama, o ilgiau laikoma vakcina bus sugadinta.

Tačiau dabar skiepijimo vietoms teks pasirūpinti fiziškai didesniu plotu, kuriame pacientai galėtų praleisti 15 minučių po pasiskiepijimo laikantis atstumo nuo kitų žmonių. Dėl to lėtės visas skiepijimo procesas ir jau dabar imama abejoti, ar pavyks įgyvendinti valdžios tikslą iki metų pabaigos per savaitę paskiepyti milijoną žmonių.

Karališkoji bendrosios praktikos gydytojų kolegija nurodo, kad skiepijant dauguma vakcinų pacientą dėl galimų reakcijų užtenka stebėti dvi minutes po injekcijos. Jeigu po kiekvieno paskiepijimo vakcina nuo koronaviruso pacientai būtų stebimi dvi minutes, paskiepyti 1 mln. žmonių užtruktų 33 tūkst. žmogaus darbo valandų. Tačiau jeigu, laikantis naujos taisyklės, reikėtų pacientą stebėti 15 minučių, bendra darbo trukmė išaugtų iki 250 tūkst. žmogaus darbo valandų.

Didžiojoje Britanijoje anksčiau buvo paskelbtas perspėjimas, jog žmonės, kuriems anksčiau yra pasireiškusi ūmi alerginė reakcija, neturėtų skiepytis „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina.

Toks perspėjimas paskelbtas po to, kai itin ūmi alerginė reakcija pasireiškė dviem NHS darbuotojams. Alergija pasireiškė netrukus po to, kai jiems buvo suleista vakcinos. Tačiau dabar jie jau jaučiasi gerai. Manoma, kad jiems pasireiškė vadinamoji anafilaktoidinė reakcija, kuomet išberia odą, ima trūkti oro ar kartais krenta kraujospūdis. Tai nėra tas pats, kas anafilaksinis šokas, kuris gali būti mirtinas.

Minėtiems NHS darbuotojams anksčiau būdavo pasireiškusi rimta alerginė reakcija, todėl jie visuomet su savimi nežiojasi adrenalino švirkštus.