„Žmonės iš tiesų gali jaustis labai išsekę po viruso. Tai nėra tik jų vaizduotės dalis ir tai yra pripažintas dalykas“, – BBC sakė Londono Karalienės Merės universiteto profesorius Adrianas Martineau.

Tyrimo, kurio išvados buvo paskelbtos moksliniame žurnale „The Lancet's eClinical Medicine“, metu žmonių buvo prašoma pateikti informacijos apie bet kokias kvėpavimo takų ligas ir kitus simptomus, kuriuos jie patyrė per pirmuosius du 2021 m. mėnesius, kai prasidėjo antrieji COVID pandemijos metai ir dar tik buvo pradėtas skiepijimas nuo koronaviruso.

Visi tyrimo dalyviai dar nebuvo pasiskiepiję COVID vakcina.

Iš 10 171 tyrime dalyvavusio asmens, 1343 respondentai teigė, kad neseniai prasirgo COVID, o 472 teigė, kad neseniai persirgo kitu kvėpavimo takų virusu, pavyzdžiui, gripo ar peršalimo.

Ne visiems, pasveikusiems po ligos, pasireiškė nuolatiniai ar nauji simptomai. Tačiau palyginti su tais, kurie teigė, kad neseniai nesirgo kvėpavimo takų ligomis, tie, kurie teigė, kad prieš kelias savaites sirgo COVID, gripu ar peršalimo ligomis, buvo labiau linkę jausti tam tikrus simptomus praėjus maždaug mėnesiui.

Dažniausiai pasireiškė šie simptomai: viduriavimas, skrandžio problemos, raumenų ar sąnarių skausmas, miego sutrikimai, atminties sutrikimai ir (arba) negebėjimas susikaupti, galvos svaigimas ir kosulys.

Žmonės, kurie neseniai sirgo COVID, dažniau skundėsi kvapo ir skonio pokyčiais, „rūku galvoje“, galvos svaigimu ir gausesniu prakaitavimu nei žmonės, kuriems pasireiškė ilgalaikiai simptomai po peršalimo ar gripo.

Po viruso atsiradęs nuovargis ar kiti simptomai gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. Be to, pradinės ligos sunkumas ne visada lemia riziką: kai kurie žmonės iš pradžių gali labai blogai jaustis, bet gana greitai pasveikti, o kiti, kurie iš pradžių blogai jautėsi tik nežymiai, vėliau ilgą laiką gali jausti alinančius simptomus.

„Mūsų išvados atskleidžia ne tik ilgojo COVID, bet ir kitų kvėpavimo takų infekcijų poveikį žmonių gyvenimui. Dėl nepakankamo informuotumo ar net bendro termino nebuvimo apie šias ligas nepranešama ir jos nediagnozuojamos. Tęsiant ilgojo COVID tyrimus, turime pasinaudoti galimybe ištirti ir apsvarstyti ilgalaikius kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų padarinius. Šias „ilgąsias“ infekcijas taip sunku diagnozuoti ir gydyti pirmiausia dėl diagnostinių tyrimų trūkumo ir dėl to, kad yra labai daug galimų simptomų“, – sakė Londono Karalienės Merės universiteto mokslininkė Giulia Vivaldi.