„Imunitetas nyksta gana greitai. Nuo pirmojo testavimo raundo praėjo tik trys mėnesiai, o mes jau matome 26 proc. antikūnų kiekio sumažėjimą“, – sakė viena iš tyrėjų profesorė Helen Ward.

Mokslininkai nustatė, kad antikūnų kiekis labiausiai sumažėjo vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių grupėje, lyginant su jaunesniais žmonėmis, o taip pat tiems, kam koronaviruso simptomų nepasireiškė, lyginant su tais, kurie persirgo įprasta COVID-19 forma.

Itin didelis antikūnų kiekis išlieka tarp sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų, kas, anot mokslininkų, rodo, kad jie reguliariai susiduria su virusu.

Antikūnai prisijungia prie koronaviruso paviršiaus ir neleidžia jam patekti į mūsų organizmo ląsteles, o vėliau mobilizuoja visą mūsų imuninę sistemą.

Ką antikūnų sumažėjimas tiksliai reiškia imunitetui vis dar nėra iki galo aišku. Svarbų vaidmenį kalbant apie imuninės sistemos darbą vaidina ir kitos dalys, kaip T-ląstelės. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad antikūnai paprastai rodo, kad žmogus yra apsaugotas arba ne nuo tam tikros viruso.

„Mes matome antikūnus ir mes matome, kad jų kiekis mažėja, ir mes žinome, kad jie savaime gali gana smarkiai apaugoti, – sakė profesorė Wendy Barclay. – Kalbant apie gautus įrodymus, aš pasakyčiau, kad galima teigti, jog imunitetas silpsta tuo pačiu tempu, kaip ir mažėja antikūnų, o tai rodo, kad imunitetas silpsta.“

Iki šiol patvirtinti vos keli atvejai, kai žmonės koronavirusu užsikrėtė pakartotinai. Tačiau mokslininkai perspėja, kad taip gali būti dėl to, kad imunitetas tik pradeda silpti nuo infekcijos piko, fiksuoto kovo ir balandžio mėnesiais.

Mokslininkai tikisi, kad antroji infekcijos banga bus švelnesnė už pirmąją, net jei imunitetas tikrai mažėja, nes žmogaus organizavimas turėtų turėti „imuninę atminti“ po pirmojo susidūrimo su virusu ir turėtų žinoti, kaip su juo kovoti.