JK prekybos tinklai neigia besipinigaujantys dėl aukštų maisto produktų kainų - Anglija.lt
 

JK prekybos tinklai neigia besipinigaujantys dėl aukštų maisto produktų kainų 

Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos konsorciumo (BRC), atstovaujančio prekybos centrams, duomenimis, per metus iki birželio mėnesio maisto kainos padidėjo 14,6 proc., mažiau nei 15,4 proc. per metus iki gegužės, tačiau tai nereiškia, kad kainos mažėja, tiesiog jos auga lėčiau.

Didesnės maisto produktų kainos tebėra pagrindinė priežastis, kodėl bendras infliacijos lygis Jungtinėje Karalystėje išlieka atkakliai aukštas.

Komiteto pirmininkas Darrenas Jonesas sakė, kad visų keturių prekybos tinklų, išskyrus „Morrisons“, pelnas padidėjo, palyginti su laikotarpiu iki koronaviruso pandemijos.

Jis taip pat teigė neseniai girdėjęs, kad „Asda“ darbuotojams „teko kreiptis į maisto banką ir imti tų pačių maisto produktų, kuriuos jie surinko savo prekybos centruose, nes negali sudurti galo su galu“.

Tačiau prekybos tinklų vadovai teigia, kad jie visi moka nacionalinį pragyvenimo lygį atitinkantį darbo užmokestį arba daugiau, ir tvirtino, kad daro viską, ką gali, kad apsaugotų pirkėjus nuo didesnių išlaidų, atsiradusių dėl padidėjusių energijos, darbo jėgos ir žaliavų kainų.

Konservatorė Jane Hunt paklausė vadovų, ar jie „iš tikrųjų yra kartelis“ ir yra susitarę dėl kainų.

Atsakydamas į tokį klausimą „Asda“ komercijos direktorius Krisas Kris Comerfordas teigė, kad JK mažmeninės prekybos sektorius yra „pati konkurencingiausia rinka“, o jam pritarė ir „Sainsbury's“ bei „Tesco“ vadovai.

Visi keturi vadovai teigė nepritariantys būtiniausių maisto produktų kainų ribojimui, kaip šiuo metu svarsto vyriausybė.

Politikai, profesinių sąjungų atstovai ir centrinio Anglijos banko vadovas kelia klausimą, kodėl kainos prekybos centruose nemažėja taip sparčiai, kaip didmeninės tokių produktų, kaip, pavyzdžiui, kviečių, kainos. Kai kurie iš jų teigė, kad mažmenininkai galbūt nesugeba perkelti sutaupytų lėšų vartotojams ir vietoj to kaupia pelną.

Prekybininkai jau anksčiau teigė, kad, kai tik buvo įmanoma, sumažino kainas, ir pridūrė, kad paprastai tenka palaukti nuo trijų iki devynių mėnesių, kad didmeninių kainų sumažėjimas atsispindėtų parduotuvių lentynose.

Dauguma didžiųjų prekybos tinklų neseniai sumažino pagrindinių produktų kainas, o „Sainsbury's“ pirmadienį paskelbė, kad investuoja 15 mln. svarų sterlingų į pagrindinių produktų, kaip ryžiai, makaronai ir vištiena, kainų mažinimą. Tačiau kai kurie produktai, pavyzdžiui, pienas ir kiaušiniai, tebėra gana brangūs, palyginti su kainomis, buvusiomis iki koronaviruso pandemijos.

Verta paminėti, kad praėjusį mėnesį Londono ekonomikos mokyklos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad beveik trečdaliu prie maisto produktų kainų augimo nuo 2019 metų prisidėjo „Brexitas“.

Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos konsorciumo (BRC), atstovaujančio prekybos centrams, duomenimis, per metus iki birželio mėnesio maisto kainos padidėjo 14,6 proc., mažiau nei 15,4 proc. per metus iki gegužės, tačiau tai nereiškia, kad kainos mažėja, tiesiog jos auga lėčiau.

Didesnės maisto produktų kainos tebėra pagrindinė priežastis, kodėl bendras infliacijos lygis Jungtinėje Karalystėje išlieka atkakliai aukštas.

Komiteto pirmininkas Darrenas Jonesas sakė, kad visų keturių prekybos tinklų, išskyrus „Morrisons“, pelnas padidėjo, palyginti su laikotarpiu iki koronaviruso pandemijos.

Jis taip pat teigė neseniai girdėjęs, kad „Asda“ darbuotojams „teko kreiptis į maisto banką ir imti tų pačių maisto produktų, kuriuos jie surinko savo prekybos centruose, nes negali sudurti galo su galu“.

Tačiau prekybos tinklų vadovai teigia, kad jie visi moka nacionalinį pragyvenimo lygį atitinkantį darbo užmokestį arba daugiau, ir tvirtino, kad daro viską, ką gali, kad apsaugotų pirkėjus nuo didesnių išlaidų, atsiradusių dėl padidėjusių energijos, darbo jėgos ir žaliavų kainų.

Konservatorė Jane Hunt paklausė vadovų, ar jie „iš tikrųjų yra kartelis“ ir yra susitarę dėl kainų.

Atsakydamas į tokį klausimą „Asda“ komercijos direktorius Krisas Kris Comerfordas teigė, kad JK mažmeninės prekybos sektorius yra „pati konkurencingiausia rinka“, o jam pritarė ir „Sainsbury's“ bei „Tesco“ vadovai.

Visi keturi vadovai teigė nepritariantys būtiniausių maisto produktų kainų ribojimui, kaip šiuo metu svarsto vyriausybė.

Politikai, profesinių sąjungų atstovai ir centrinio Anglijos banko vadovas kelia klausimą, kodėl kainos prekybos centruose nemažėja taip sparčiai, kaip didmeninės tokių produktų, kaip, pavyzdžiui, kviečių, kainos. Kai kurie iš jų teigė, kad mažmenininkai galbūt nesugeba perkelti sutaupytų lėšų vartotojams ir vietoj to kaupia pelną.

Prekybininkai jau anksčiau teigė, kad, kai tik buvo įmanoma, sumažino kainas, ir pridūrė, kad paprastai tenka palaukti nuo trijų iki devynių mėnesių, kad didmeninių kainų sumažėjimas atsispindėtų parduotuvių lentynose.

Dauguma didžiųjų prekybos tinklų neseniai sumažino pagrindinių produktų kainas, o „Sainsbury's“ pirmadienį paskelbė, kad investuoja 15 mln. svarų sterlingų į pagrindinių produktų, kaip ryžiai, makaronai ir vištiena, kainų mažinimą. Tačiau kai kurie produktai, pavyzdžiui, pienas ir kiaušiniai, tebėra gana brangūs, palyginti su kainomis, buvusiomis iki koronaviruso pandemijos.

Verta paminėti, kad praėjusį mėnesį Londono ekonomikos mokyklos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad beveik trečdaliu prie maisto produktų kainų augimo nuo 2019 metų prisidėjo „Brexitas“.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: