Be to, per ateinančius 50 metų kiekvieno dešimtmečio pradžioje skolą reikėtų sumažinti po 1,5 proc. BVP, arba £37 mlrd. per metus.

Nacionalinės statistikos biuro duomenys rodo, kad šių metų kovo pabaigoje viešojo sektoriaus skola, neįskaitant viešojo sektoriaus bankų, sudarė £2,3 trln., t. y. apie 96,2 proc. BVP, ir, palyginti su praėjusių metų kovu, padidėjo £209,4 mlrd. arba 2,3 procentinio punkto BVP. Jis pasiekė lygį, kokio nebuvo nuo XX a. septintojo dešimtmečio pradžios.

„Dėl senstančios visuomenės daromo spaudimo išlaidoms ir esamų automobilių mokesčių praradimo valstybės skola ilgainiui taps netvari“, – prognozuoja OBR.

Vyriausybė neteks didžiulio mokestinių pajamų šaltinio, nes nuo 2030 metų ketina uždrausti naujų benzinu ir dyzelinu varomų automobilių pardavimą.

Dėl senėjančios Jungtinės Karalystės populiacijos didėja sveikatos priežiūros, pensijų ir socialinės rūpybos išlaidos.

OBR taip pat teigia, kad vyriausybė, siekdama padėti gyventojams įveikti pragyvenimo išlaidų krizę, šiemet kol kas išleido tiek pat lėšų – 1,25 proc. BVP, kiek finansų krizės metu išleido ekonomikai paremti.

Valstybės skola šiuo metu yra daugiau nei dvigubai didesnė, nei OBR prognozavo prieš 20 metų.

OBR teigia, kad valstybės finansams gresia tokie pavojai, kaip didėjanti infliacija, dėl kurios ekonomika gali atsidurti recesijoje, „nuolatinis neapibrėžtumas dėl mūsų būsimų prekybos santykių su ES“ ir COVID atvejų pagausėjimas.

Kiti veiksniai – didėjančios palūkanų normos ir auganti geopolitinė įtampa, kurios pavyzdys – Rusijos karas Ukrainoje, sukėlęs prekybos kliūčių daugeliui šalių.

Gegužę JK vyriausybė skolos aptarnavimui išleido £7,6 mlrd. palūkanų mokėjimams, t. y. gerokai daugiau, negu OBR prognozavo (£5,1 mlrd.).