Slauge ne visą darbo dieną dirbanti J. Harford balandį papildomai įsidarbino energetikos bendrovėje, kad padidintų savo pajamas. „Tai buvo siekis užtikrinti tinkamą gyvenimo kokybę dabar, bet taip pat ir ateities planavimas, mūsų finansinis saugumas“, – sakė moteris.

Darbas energetikos įmonėje yra daug geriau apmokamas nei jos slaugytojos darbas. Be to, ji gali dirbti lanksčiomis darbo valandomis, todėl po pamokų gali pasiimti savo vaikus. Tačiau ji vis tiek norėtų, kad jai nereikėtų to daryti.

„Jaučiau, kad neturiu kito pasirinkimo, – sakė ji. – Jei nebūčiau patyrusi streso dėl antro darbo, galėčiau daugiau būti su vaikais, o tai svarbu, kol jie dar maži.“

Minėtos apklausos metu 16 proc. apklaustų žmonių sakė, kad ėmėsi papildomo darbo, kad galėtų padengti padidėjusias pragyvenimo išlaidas. Visos šalies mastu tai sudarytų 5,2 mln. žmonių.

Dar 30 proc. apklaustųjų teigė, kad jei išlaidos ir toliau didės, jiems teks ieškotis papildomo darbo.

Pragyvenimo išlaidos didėja sparčiausiai per beveik 40 metų, daugiausia dėl augančių maisto ir energijos kainų. Didėjančios išlaidos mažina gyventojų biudžetus, kainoms augant sparčiai už atlyginimus.

Tačiau dirbti daugiau valandų daugeliui JK darbuotojų nėra realus pasirinkimas. Tyrimo duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) visą darbo dieną dirbančių darbuotojų jau dabar dirba daugiau nei 48 valandas per savaitę.

Penktadalis iš jų teigia, kad kiekvieną savaitę dirba daugiau nei 56 valandas.

Nepaisant to, kad dirbama ilgai arba keliuose darbuose, daugeliui žmonių vis dar sunku gauti pakankamai pinigų sąskaitoms apmokėti. Beveik trečdalis (31 proc.) žmonių jau dabar turi leisti pinigus, kurių neturi, skolintis arba viršyti banko sąskaitos limitą, teigiama tyrime.