Intensyviausiai ir agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, o jų darbuotojai dažniausiai veikia su diplomatine priedanga, teigiama pirmadienį viešai paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos ataskaitoje.

Joje teigiama, kad Rusijos žvalgybiniai interesai apima daugelį svarbiausių Lietuvos valstybės gyvenimo sričių.

VSD atkreipia dėmesį, kad užsienio šalių interesų įgyvendinimui Lietuvoje buvo pasitelkiami tiek valstybiniai, tiek nevyriausybiniai dariniai, augo jų finansavimas. Į daugelį prieš Lietuvą nukreiptų veiklų buvo aktyviai įsitraukusios priešiškos saugumo ir žvalgybos tarnybos, turėjusios visokeriopą savo šalių politinių institucijų palaikymą.

Kas domina Rusijos žvalgybą?

VSD ataskaitoje paskelbta, kas labiausiai domina Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybas. Rusijos žvalgybos tarnybas domina:

• Lietuvos vidaus politika: procesai, tendencijos, rinkimų kampanijos, politiniai lyderiai, jų asmeninės savybės;

• Lietuvos užsienio politika: pozicija tarptautinėse organizacijose, dvišaliai santykiai, politikos formavimo specifika;

• ekonomika ir energetika: ūkio raida ir perspektyva, strateginiai energetikos projektai, jų politinis palaikymas/ nepalaikymas ir galimybės diskredituoti;

• Lietuvos žvalgybos tarnybos ir kitos už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos: žvalgybinė ir kontržvalgybinė informacija, santykiai su politine valdžia, veiklos galimybės, darbuotojai;

• krašto apsaugos sistema: kariniai pajėgumai, karinė ir strateginės svarbos civilinė infrastruktūra, karinis bendradarbiavimas su NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkais;

• telekomunikacijų ir kibernetinė infrastruktūra: saugumo užtikrinimo spragos, galimybės perimti žvalgybos tarnybas dominančią informaciją.

Skelbiama, kad praėjusiais metais Rusijos žvalgybos tarnybos siekė gauti įslaptintą ir kitą Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbią informaciją apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, Lietuvos politinėse partijose vykstančius procesus ir jų strategijas per artėjančius Prezidento, Europos Parlamento ir savivaldos rinkimus, strateginių energetikos projektų įgyvendinimą, Lietuvos karinius pajėgumus ir Lietuvos tarptautinį karinį bendradarbiavimą.

Rusijos žvalgybos tarnybos taip pat vykdė aktyviąsias priemones, siekdamos paveikti Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.

Laisvai klausosi telefoninių pokalbių

Ataskaitoje teigiama, kad pernai liepą internete paviešinti Lietuvos diplomatų pokalbiai buvo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų operacija, kuria buvo siekta diskredituoti Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, Rytų partnerystės programą, sukelti įtampą Lietuvos vidaus politikoje.

„Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi technines galimybes kontroliuoti jas dominančių Lietuvos institucijų ir asmenų pokalbius telefonu. Pažymėtina tai, kad dalis Lietuvos telekomunikacinių paslaugų vartotojų tarptautinių pokalbių į Vakarų ar kitas užsienio valstybes yra perduodami per Rusijos telekomunikacijų operatorių tinklus. Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi visas galimybes kontroliuoti iš Lietuvos išeinančius ir į Lietuvą įeinančius tarptautinius pokalbius, kurie yra perduodami Rusijos telekomunikacijų tinklais“, – rašo VSD,

Terorizmo grėsmė išlieka maža

VSD nenustatė Lietuvoje aktyviai veikiančių radikalių religinių ideologijų rėmėjų grupių. Didžioji dalis tradicinį islamą praktikuojančių Lietuvos musulmonų nepritaria radikalioms islamo interpretacijoms. Tačiau teigiama, kad užsieniečiai musulmonai, ypač atvykę iš valstybių, kuriose veikia teroristinės organizacijos, gali būti radikalizuoti trečiose valstybėse ir motyvuojami veikti prieš Lietuvos Respubliką ar kitas valstybes.

Tarptautinio terorizmo grėsmė Lietuvai per 2013 m. nepadidėjo ir išliko maža. Padidintas dėmesys Lietuvai per pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, poveikio terorizmo grėsmės intensyvumui neturėjo. Teroristinės organizacijos Lietuvai tiesioginės grėsmės šiuo metu nekelia.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į intensyviau Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regionuose, ypač Sirijoje, veikiančias teroristines organizacijas, kurių veikla gali paveikti saugumo situaciją Europoje ir netiesiogiai kelti grėsmę Lietuvai. Neatmestina galimybė, kad Lietuvos piliečiai taip pat gali dalyvauti teroristinėje veikloje užsienyje.

Parengta pagal BNS informaciją