Aplinkosaugininkai tvirtina, kad vėjo nugriauto Saulės laikrodžio Parnidžio kopos aikštelėje atstatyti negalima, nes pastatytas jis buvo nelegaliai, tačiau Neringos meras nori padaryti būtent tai.

Atkurti saulės laikrodį ant Parnidžio kopos Nidoje nebus taip paprasta, kaip tikėjosi kurorto vadovai, nors trūkstama nulaužtos stelos dalies kopija jau pagaminta ir prieš gerą pusmetį atgabenta į Lietuvą.

"Šią teritoriją reikia kuo greičiau sutvarkyti. Dėl unikalių vaizdų, atsiveriančių nuo kopos, ją itin mėgsta į Neringą atvykstantys svečiai", - prieš vakarykštę diskusiją Aplinkos ministerijoje kalbėjo Neringos savivaldybės vadovas Vigantas Giedraitis.

Jai pasibaigus meras neslėpė nusivylimo: "Dabar man aišku, kad laikrodis gulės kaip ir gulėjęs".

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovė Aurelija Stancikienė įsitikinusi, kad saulės laikrodis - nelegalus statinys, todėl jo atstatymą reikėtų traktuoti kaip naują statybą.

"Laikrodis buvo pastatytas be privalomo suderinimo su Aplinkos apsaugos departamentu, taigi tai - nelegalus statinys. Todėl dabartinius sumanymus derėtų vadinti ne atstatymu, o pastatymu, nauja statyba", - aiškino KNNP vadovė.

A.Stancikienė pasiūlė saulės laikrodį statyti kitoje vietoje, o ant Parnidžio kopos įrengti informacinį stendą, kuriame būtų paaiškinta, kad tos akmeninės nuolaužos simbolizuoja žmogaus pralaimėjimą konkuruojant su gamta.

Jai antrino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė. Pasak jos, saulės laikrodžio statybai naudoti granito luitai yra tarsi svetimkūniai kopose.

Tačiau vienas laikrodžio autorių etnologas Libertas Klimka teigė, jog astronominiu požiūriu Parnidžio kopa yra tinkamiausia vieta Lietuvoje saulės laikrodžiui.

"Iš čia atsiveria absoliutus matematinis horizontas. Tik nuo kopos galima pamatyti, kaip saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta. Saulės laikrodis yra jungtis tarp žmogaus ir gamtos", - tvirtina mokslininkas.

Saulės laikrodis-kalendorius ant Parnidžio kopos buvo pastatytas 1995 metais. Idėja ten įrengti jį kilo tuometiniam Neringos architektui Algimantui Zavišai.

"Dabar jau daugelis pripažįsta, kad kaip tik betoninė "kepurė" ir išgelbėjo Parnidžio kopą, neleido jai sparčiai sunykti. Juk pačią kopą vėjas nupustė, o apžvalgos aikštelė ir saulės laikrodis liko - teigė architektas.