Mokslininkams Neringoje radus ir mineralinio vandens, ir gydomojo purvo, siūloma Nidoje steigti Jūros terapijos centrą.

Vertindami Neringos kurortologinius išteklius, mokslininkai aptiko dar neišnaudotų, bet šiame krašte seniai glūdinčių galimybių, pranešė Neringos savivaldybė.

Paaiškėjo, kad Neringa turi visų rūšių gydomuosius išteklius: mineralinį vandenį, gydomąjį purvą, pajūrio orą, želdynus, vandens telkinius.

„Negana to, Neringa pasižymi gausesniais ir įvairesniais gydomaisiais gamtiniais ištekliais negu Druskininkai ar Birštonas, kadangi nei Birštone, nei Druskininkuose nėra karšto požeminio vandens išteklių ir, žinoma, pajūrio“, – teigiama savivaldybės pranešime.

Pernai mokslininkai patvirtino, kad po Kuršių nerija glūdi mineralizuoti, gilėjant vis labiau sūrėjantys vandenys. Tokie sūrymai esą jau seniai pripažinti kaip turintys gydomųjų savybių ir yra naudojami Slovakijoje, Japonijoje, kitose šalyse.

Dar vienas mokslininkų atradimas – gydomasis purvas – sapropelis arba gitija. Teigiama, kad jo sluoksniai glūdi po Kuršių nerija ir mariomis.

„Vokietijoje esančioje laboratorijoje buvo padaryti pirminiai sapropelio, kaip gydomosios priemonės, tyrimai. Jų rezultatai yra labai geri – tai yra purvas, kuris tinka gydyti. Minėto purvo niekur kitur Lietuvoje neaptikta – tik nedidelėje teritorijoje ir būtent Neringoje“, – teigiama savivaldybės pranešime.

Šiuos išteklius siūloma panaudoti Nidoje įkuriant Jūros terapijos centrą. Tam rekomenduojama pritaikyti šalia Nidos centrinio paplūdimio esančią nepabaigtą statyti valgyklą ir gretimą jai priklausantį sklypą.

Tyrimo duomenimis, dabar per metus Neringą aplanko beveik 400 tūkst. turistų, tačiau jų srautai itin netolygūs. Daugiausia jų atvyksta vasarą. Jūros terapijos centras padėtų išlaikyti turistus ir šaltojo sezono metu.

Parengta pagal BNS informaciją