Savaitgalį Lietuva pereis prie vasaros laiko. Naktį iš kovo 27-osios į 28-ąją laikrodžių rodykles pasuksime viena valanda pirmyn. Pagal vasaros laiką gyvensime iki spalio pabaigos.

Vasaros laikas septyniems mėnesiams įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, 3 val. laikrodžių rodykles pasukant valanda į priekį. Jis atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį 4 val. nakties, pasukant laikrodžio rodyklę valanda atgal.

Teigiama, kad laikrodžio rodyklių sukiojimas leidžia ilgiau naudotis šviesiu paros metu, taupyti elektros energiją, būti geresnės nuotaikos ir darbingesniems. Tačiau medikai tvirtina, kad rodyklių sukiojimo sukeliamo streso neatperka ekonominis efektas. Esą niekas nėra pateikęs jokių konkrečių skaičių, kiek tokiu virsmu pavyksta sutaupyti elektros energijos. Nėra ir receptų, kaip atsikratyti dirglumo ar nemigos, kurie gresia persukus rodykles. Prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių.

Beje, DELFI skaitytojų apklausos rezultatai parodė, kad tuo yra nepatenkinti mažiau nei pusė žmonių. Paklausti, ar laukia vasaros laiko įvedimo, iš 4,7 tūkst. skaitytojų teigiamai atsakė 40 proc., neigiamai – 38 proc. Kas penktas prisipažino, kad laiko keitimas jam nedaro jokios įtakos.

Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, 1784 m. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Tačiau vasaros laiką kai kurios valstybės įsivedė tik XX a. pradžioje. Sezoninį laiką turi apie 100 pasaulio valstybių.