Didžiausios Europos valstybės ir JAV pripažino Kosovo nepriklausomybę, nepaisydamos Belgrado protestų ir kai kurių valstybių įspėjimo, kad krašto atsiskyrimas nuo Serbijos gali būti precedentas kitiems autonominiams regionams.

Serbijos ministras pirmininkas Vojislavas Koštunica davė nurodymą nedelsiant atšaukti Serbijos ambasadorių iš Vašingtono.

Jis pranešė, kad Serbijos diplomatiniai atstovai taip pat bus atšaukti iš sostinių kitų šalių, kurios pripažino Kosovo nepriklausomybę.

Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Džeremičius vėliau sakė, kad jo ambasadorius bus atšauktas iš Prancūzijos, pirmosios Europos Sąjungos šalies. pripažinusios Kosovo valstybę po Bendrijos šalių pasitarimo Briuselyje pirmadienį. Jos pavyzdžiu pasekė Didžioji Britanija, Vokietija ir Italija.

Vakarų paskelbus pripažinimą, lengviau atsiduso Kosovas, kuris nerimaudamas laukė, ar pritars Vakarai jo nepriklausomybės paskelbimui, tačiau ši diena yra juoda Serbijai, pažadėjusiais nesusitaikyti su krašto, kurį laiko vienu savo kultūros ir istorijos lopšių, praradimu.

Serbai surengė taikius protesto mitingus Belgrade, kuriuos stebėjo policija. Ji yra itin budri po neramumų sekmadienį, kai nesutinkantys su Prištinos sprendimu serbai apmėtė akmenimis JAV ambasados Serbijos sostinėje pastatą.

V.Koštunica pareikalavo nutraukti protesto akcijas, kuriose gali būti smurto proveržių, ragindamas serbus surengti didelio masto mitingą ketvirtadienį.

NESUTARIMAI

Valstybės, turinčios savo teritorijoje sukilusių regionų, reagavo į vienašališką Kosovo nepriklausomybės paskelbimą nuogąstaudamos arba atvirai nepritarė krašto atsiskyrimui. Tarp šalių, užimančių tokią poziciją, yra Ispanija, Azerbaidžanas, Gruzija, Šri Lanka ir Kinija.

Serbijos parlamentas antradienio naktį vienbalsiai balsavo už rezoliuciją, "panaikinantį neteisėtą aktą, kuriuo Kosovo laikinosios institucijos vienašališkai paskelbė nepriklausomybę".

Tačiau šis balsavimas, kaip ir kai kurios Belgrado teisinės priemonės, kažin ar turės kokią nors praktinę reikšmę.

Rusija parėmė Serbiją, atsisakydama pripažinti Kosovo nepriklausomybę ir pažadėdama neįleisti jo į Jungtines Tautas.

Tuo tarpu Turkija pripažino Kosovą, kuriam Osmanų imperijos laikais viešpatavo 500 metų. Gretima Albanija, nenorėdama būti pirmoji tarp pritarusiųjų krašto atsiskyrimui, kad išvengtų kaltinimų ypatingais požiūriais į Kosovą, vėliau taip pat prisijungė prie šalių pasirengusių nusiųsti ten savo pasiuntinius.

Ispanija, kurioje nesiliauja separatizmo protrūkiai, yra viena iš mažumos ES šalių, kurios nepritarė Kosovo nepriklausomybei, pareikšdamos, kad sprendimas dėl atsiskyrimo neturi "tarptautinio teisinių pagrindų".

Italija, atsižvelgdama į Serbijos skundus, pažymėjo, jog "pripažįsta Kosovą kaip nepriklausomą valstybę, kurią stebi tarptautiniai stebėtojai", tuo primindama, kad Kosove išliks išorės kontrolė, kaip ir per devynerius metus, praėjusius nuo NATO pajėgų įvedimo".

Belgija, Liuksemburgas, Slovėnija, Švedija, Airija, Danija, Suomija, Bulgarija, Lenkija, Estija, Latvija, Lietuva, Austrija ir Vengrija taip pat prisijungė arba rengiasi prisijungti prie šalių, pripažinusių Kosovo nepriklausomybę. Čekija, Nyderlandai, Portugalija, Graikija ir Slovakiją kol kas nepriėmė jokio sprendimo.

Rumunijos parlamentas pranešė, jog šiuo metu nepripažins Kosovo nepriklausomybės, nuogąstaudamas dėl to, kad Prištinos veiksmai gali pakurstyti separatistines nuotaikas kituose Balkanų pusiasalio regionuose.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.