Nobelio taikos premija, įteikta žvelgiant į ateitį, grasina tapti centrine metafora, apibūdinančia itin greitai besivystančią Baracko Obamos politinę karjerą. Atrodo, kad lemta jį gerbti už tai, kuo nėra (George‘u W. Bushu), ir už tai, kuo galbūt taps ateityje, tačiau ne už darbus, kuriuos B. Obama jau nudirbo. Žvelgiant politiškai – tai pavojinga, rašo Time.com.

Gauta premija JAV prezidentui iškėlė neatidėliojamą iššūkį. Kaip B. Obama planuoja įrodyti, kad jis tikrai vertas Nobelio taikos prizo? JAV prezidento mėgstama užsienio politika, kantri diplomatija daugybėje frontų reikalauja išminties, kompromisų ieškojimo ir tvirtybės. Mes vis dar nesame tikri, ar jis pasižymi šiomis savybėmis. Taip pat B. Obama nesivelia į dramas, jis mieliau palengva mažina įtampą nei imasi radikalių veiksmų.

Tačiau, vienoje labiausiai netikėtų vietų – Viduriniuosiuose Rytuose – gali atsirasti galimybė grandioziniam poelgiui. B. Obama ten derėtis išsiuntė specialių atstovą Georgą Mitchellą, tačiau procesas juda labai lėtai ir neperspektyviai.

Izraeliečiai atsisakė sustabdyti nelegalias gyvenviečių statybas Vakarų Krante (West Bank), o arabai pareiškė, kad nepripažins teritorijos suvereniteto, kol vyks statybos, tačiau yra ir gerų naujienų – situacija Vakarų Krante gerėja dramatiškai. Izraeliečiai ir Palestinos ministras pirmininkas Salamas Fayyadas bendradarbiavo išardydami patikrinimo punktus bei naikindami kitas kliūtis ekonomikos gerovei. Regiono ekonomika augo 7 proc. ir gerokai sumažėjo nusikaltimų ir teroristinių aktų skaičius.

Šis momentas galėtų būti puiki programa dramatiškai JAV iniciatyvai netgi iš dramų nemėgstančio prezidento.

„Atrodo, kad be išorinės pagalbos abi pusės nesusitaikys, – sakė Zbigniewas Brzezinskis, buvęs Jimmy Carterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. – Aš manau, kad daug reikštų, jei prezidentas praneštų, kaip, jo nuomone, turėtų atrodyti Viduriniųjų Rytų taikos planas.“

Įvairūs plano elementai yra plačiai žinomi. Billas Clintonas, prieš palikdamas prezidento pareigas, 2000 m. gruodžio mėn. paskelbė savo versiją. Z. Brzezinskis cituoja keturias pagrindines plano dalis: grįžimas prie 1967 m. sienų, suteikiant galimybę apsikeisti žemėmis; neleisti grįžti palestiniečiams, kurie išvyko arba buvo priversti palikti savo valdas, kai Izraelis tapo valstybe; tiek Izraelio, tiek Palestinos sostine būtų Jeruzalė; tarptautinės taikos palaikymo pajėgos pakeistų dabartines, patruliuojančias Jordano upės slėnyje (dažnai kaip penktas punktas minima tarptautinė religinių vietų kontrolė Jeruzalės senamiestyje).

„Jei prezidentas paskelbtų tokį planą, greičiausiai sulauktų pritarimo iš beveik visų pasaulio šalių, įskaitant didžiąją dalį arabiškųjų. Tai itin stipriai paspaustų izraeliečius ir palestiniečius susitaikyti“, – sakė Z. Brzezinskis.

Mintis naudoti didelį spaudimą, norint priversti izraeliečius ką nors padaryti, praeityje JAV prezidentams pasirodė problemiška. Taip pat dėl šių pamąstymų Z. Brzezinskis tapo nepopuliarus tarp Izraelio neokonservatorių ir evangelikų.

Tačiau yra žmonių, kurie mano, kad visgi persilaužimas regione įmanomas. Vienas jų – Davidas Makovsky iš „Washington Institute for Near East Policy“. Jis mano, kad pirmiausia reikėtų kovoti su didžiausia bėda – izraeliečių apgyvendinimu.

„Visgi įmanoma rasti žemių mainų variantą, kuris patenkintų abi puses. 80 proc. Izraelio naujakurių užima 5 proc. Vakarų Kranto. Norint išsaugoti šias gyvenvietes, palestiniečiams galima suteikti šiek tiek patrauklių žemių“, – sakė D. Makovsky.

D. Makovsky su vienu žymiausiu B. Obamos patarėju Denissu Rossu šias idėjas pateikė neseniai išleistoje knygoje. Vėliau šią vasarą D. Makovsky savo planą pristatė Benjaminui Netanyahui (Izraelio ministrui pirmininkui), tačiau šis išsisukinėjo. Jei būtų sutarta dėl žemių mainų, B. Netanyahu dešinioji koalicija suskiltų. Jis vis dar turėtų šansą suformuoti naują vyriausybę susivienijęs su centristų „Kadima“ partija. Tuomet Izraelio ministras pirmininkas gautų šansą įsitvirtinti istorijoje kaip žmogus, išsprendęs Izraelio sienų problemą – toks pasiekimas greičiausiai būtų vertas Nobelio premijos.