Seniau Kinijoje gimusios mergaitės buvo paliekamos numirti grioviuose, šiuolaikinėje Kinijoje jos žudomos darant abortus, rašo Dailymail.co.uk.
Kinijoje jau daugybę metų vykdomas lyties genocidas. Naudojant naujausias technologijas dešimtys tūkstančių moterų pasidaro abortus, sužinojusios, kad laukiasi mergaitės. Nuo 1979 metų Kinijoje vykdyta „vieno vaiko“ politika ir nuo senovės nusistovėjęs požiūris, kad sūnų turėti palankiau, šiandien tapo rimta problema šalyje, kur vyrų yra gerokai daugiau nei moterų.

2020-aisiais Kinijoje bus 30 milijonų daugiau vedybinio amžiaus vyrų nei moterų. Skirtumas 1 336 410 000 populiacijos šalyje yra didelis ir stipriai jaučiamas jau dabar. Iki šiol jokioje civilizacijoje per visą žmonijos istoriją nėra nutikę nieko panašaus. Galima nebent prisiminti vyrų trūkumą po Pirmojo pasaulinio karo Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje, kai daug moterų prarado galimybę sukurti šeimą ir tapti motinomis.

Gali būti, kad to rezultatus jaučiame ir dabar, pavyzdžiui, radikalūs feministiniai judėjimai, kurie suteikia darbo vietas tik netekėjusioms moterims. Vis dėlto moterims su mažiau vyrų nėra taip sudėtinga, kaip vyrams be moterų, ypač tada, kai jie jauni. Pasekmės Kinijoje jaučiamos jau dabar: išaugęs nusikalstamumas, itin galinga prostitucijos industrija, didėjantis homoseksualų skaičius ir vaikų grobimo atvejai.
Kinijos vyriausybė ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad sustabdytų negimusių mergaičių žudymą, tačiau ši užduotis itin sudėtinga, nes reikia pakeisti nuo senovės nusistovėjusį požiūrį, jog palankiau turėti sūnų. Sūnūs pasirūpina pasenusiais tėvais, manoma Kinijoje, o dukros daug kainuoja.

„Dailymail“ žurnalistas Peteris Hitchensas apsilankė kaimelyje netoli vidutinio Kinijos Danzhou miesto, apsupto kaučiuko ir cukraus plantacijų. Jis žvalgėsi po vietines mokyklas. Mergaičių trūkumas klasėse buvo akivaizdus. Iš 80 dešimties metų mokinių tik 20 yra mergaitės. Gali būti, kad mergaitės tiesiog nėra taip dažnai išleidžiamos į mokslus kaip berniukai, nes tėvai galvoja, kad jų išsimokslinimas nėra naudingas. Vis dėlto skirtumas tikrai stulbinantis. Mokyklos mokytojai sutiko, kad berniukų yra daug daugiau nei mergaičių, tačiau paklausti, kodėl taip yra, komentuoti atsisakė. Vienas mokytojų sakė, kad jų kaimelyje berniukų ir mergaičių santykis 60:40. Jis sakė: „Valstybė stengiasi įtikinti žmones turėti mergaites, tačiau žmonės turi savo išskaičiavimų.“

Iš tiesų gatvėse kabo didžiuliai plakatai, kurie skelbia: „Mūsų dabartinė šeimos planavimo politika – atkreipkite dėmesį į lyčių skirtumą.“ Plakate rašoma, kad 2040 metais Kinijoje bus 300 milijonų vyrų ir 250 milijonų moterų iki 40 metų.
Toks plakatas yra stebinančiai tiesus, turint galvoje, kad šalyje žiniasklaidai yra taikoma griežta cenzūra. Tačiau keliaudamas po Kinijos kaimelius, britų žurnalistas beveik kiekvienoje didesnėje sankryžoje matė senus vyriausybės plakatus, skelbiančius apie šalies „vieno vaiko“ politiką. Dabar jie pradėti nukabinti arba uždengiami. Plakate skelbiama, kad vieną vaiką turinčios šeimos gaus materialinę paramą, galimybę lengvai gauti vietą mokykloje ir kompensaciją, jei vienintelis vaikas mirtų.
Kinijos vyriausybė vis dar taiko mokesčius šeimoms, turinčioms daugiau nei vieną vaiką.

Kaimelyje taip pat galima pamatyti reklamą prieš negimusių mergaičių žudymą. Raudoname fone rašoma: „Berniukas ar mergaitė? Leiskite nuspręsti gamtai.“ Šalis jau yra uždraudusi naudoti negimusių kūdikių nuotraukas lyčiai nustatyti ir atlikti abortus pagal pasirinktą lytį. Vis dėlto niekam ne paslaptis, kad, nepaisant draudimų, negimusių mergaičių žudymas vyksta ir toliau. Reklamoje vaizduojama jauna šeima su dukra gėlių laukuose. Šalia puikuojasi tokie šūkiai kaip: „Mergaičių auginimas yra tautos ateitis!“, „Laikai pasikeitė! Berniukai ir mergaitės yra lygūs!“ arba „Berniukai ir mergaitės – abu yra brangenybės.“

Vienas iš vietinių gyventojų, dirbantis kaučiuko plantacijoje, taip pakomentavo plakatą: „Puiku, kad čia taip rašoma, bet iš tiesų berniukai ir mergaitės nėra lygūs. Kadangi gali turėti tik vieną vaiką, prieš tai turi žinoti, ką turėsi.“
Tiesa, kai kuriose šalies srityse poros, kurioms pirmiausia gimė mergaitė, gali turėti ir antrą galimybę. Tačiau žmonės renkasi geriau turėti pavyzdinę „vieno vaiko“ šeimą ir bandyti tol, kol jiems gimsta berniukas.
Tai ne tik Kinijos kaimų problema. Tokia pati situacija ir skurdžiose Kinijos miestų dalyse. „Dailymail“ žurnalistas keliavo į Kunmingą, šešių milijonų gyventojų universitetų miestą. Ten jis paprašė vietinės kinės Yuan Quan apsilankyti abortų klinikoje ir papasakoti savo įspūdžius.

Tokių legalių abortų klinikų gausu Kunmingo miesto skurdžiose dalyse. Ji pasakojo, kad, paklausus gydytojo, ar jis kada nors atliko abortą moteriai, besilaukiančiai berniuko, šis tiesiog pasiuto ir ėmė šaukti: „Ar tu išprotėjai? Niekas nenori darytis aborto, kai laukiasi berniuko, nebent vaikas serga. Mes atliekame abortus, jei moteris laukiasi mergaitės.“ Abortų kainos prasideda nuo 80 litų ir gali pasiekti 800 litų, jei abortas atliekamas „be skausmo“. Kūdikio lyties skenavimas kainuoja beveik penkis kartus daugiau.
Kinijos valdžia, niekada nedraudusi ir nekėlusi moralės klausimo, kalbant apie abortus, kartais versdavo moteris darytis abortus net ir devintąjį nėštumo mėnesį, kad būtų laikomasi „vieno vaiko“ politikos.

Yuan Quan papasakojo apie savo asmeninę patirtį, kaip ja buvo rūpinamasi tol, kol savo seneliams ji buvo vienintelė anūkė. Tačiau, vos gimus pusbroliui, ji buvo pamiršta. „Jie man pradėjo dovanoti vis mažesnes dovanėles ir sakydavo, kad esu tik mergaitė, tik „išsiliejęs vanduo“. Tokį posakį kinai naudoja kalbėdami apie nenorimas dukras.
Yuan Quan šeima buvo išsilavinę miesto žmonės. Galima tik spėti, kaip su savo dukromis elgiasi kinai, gyvenantys skurdžiai arba kaimuose.
Istorikai sako, kad tokie posakiai, kaip „nėra didesnio vagies nei šeima su penkiomis dukromis“ ar „dukterys yra prekės, kurios tau daug kainuoja“, atsirado prieš daugiau nei tūkstantį metų ir visa tai matoma dabar, dvidešimt pirmajame amžiuje.

Kita auganti problema Kinijoje – vaikų grobimas. Vagiami ir berniukai, šeimoms norinčioms bet kokia kaina auginti berniuką, ir mergaitės, kurios taps būsimomis nuotakomis, pritrūkus moterų. „Dailymail“ žurnalistas susitiko su šeimomis, kurių vaikai buvo pagrobti. Poros sutiko pasikalbėti, tačiau visą laiką atrodė labai susijaudinusios ir bijojo, kad bet kurią akimirką gali pasirodyti policija, nes Kinijos vyriausybė, bet kokia kaina stengiasi užkirsti kelią naujienoms apie grobiamus vaikus pasiekti užsienio spaudą.

36 metų Xiong Fu Ping, pavogto vaiko tėvas, pasakojo, kad jo sūnų pavogė, kai jam buvo 16 mėnesių. „Vieną akimirką jis žaidė šalia namų, kitą – jo jau nebebuvo. Kaimynai pasakojo matę moterį, kuri atvažiavo automobiliu ir pasiėmė berniuką.“ Xiong Fu Ping pasakojo išleidžiantis beveik pusę šeimos pajamų plakatams ir skelbimams, kad tik surastų dingusį sūnų.

Li Fa Mingas žurnalistui pasipasakojo praradęs dvejų su puse metų dukterį Xiang Xiang. Mergaitės motina tuo metu slaugė sergantį sūnų, kai dukra išėjo nusipirkti saldainių šalia namų. Ji taip ir nebegrįžo. Li Fa Mingas sakė: „Policija nė karto su mumis nesusisiekė pranešti, kaip vyksta mano dukters paieška. Aš išnaršiau visą miestą, kabinau plakatus, keliavau po aplinkinius miestus, klausinėjau žmonių, tačiau man nieko nepavyko sužinoti.“ Vyras pasakojo, kad beieškodamas dukters susidūrė su nusikalstamo pasaulio atstovais ir stipriai nuo jų nukentėjo. Apie tai, kokia galinga Kinijos mafija, žinoma visame pasaulyje. Policija dažnai yra korumpuota ir dirba ne visuomenės labui, o nusikalstamam pasauliui, todėl nereikia stebėtis, kad vaikų grobikai beveik niekada nėra išaiškinami.