Europos Parlamentas po pirmojo svarstymo pritarė, kad valstybės galėtų iš labai mažų įmonių nebereikalauti kasmetinių finansinių ataskaitų. Vis dėlto įmonės turėtų toliau registruoti verslo sandorius bei savo finansų būklę.

EP gali laukti dar vienas svarstymas šiuo klausimu, tačiau jei bus priimtas teigiamas sprendimas, kiekviena ES šalis narė galės pati apsispręsti, ar taikyti tokią lengvatą. Ja galėtų pasinaudoti bendrovės, atitinkančios bent du iš šių trijų kriterijų: kapitalas iki 500 tūkst. eurų (1,72 mln. litų); metinė apyvarta iki 1 mln. eurų (3,45 mln. litų); ir ne daugiau kaip 10 darbuotojų (skaičiuojamas metų vidurkis).

Tokios įmonės („mikroįmonės“) sudaro tris ketvirtadalius visų ES registruotų bendrovių. Dauguma jų vykdo verslą vietos arba regiono mastu ir nevykdo tarptautinės veiklos.
EP ataskaitai pritarė 445 europarlamentarai, nepritarė 196, o susilaikė 21. Dėl šios direktyvos dar nėra sutarimo ES Taryboje, todėl jos priėmimas gali užsitęsti. Kai kurios šalys siūlo nereglamentuoti šio klausimo ES direktyvoje.

Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjęs Zigmantas Balčytis pritarė visapusiškai paramai mikroįmonėms mažinant joms taikomus mokesčius, taip pat supaprastinant įregistravimo ir išregistravimo dokumentų reikalavimus. Vis dėlto, europarlamentaro manymu, „valstybė turi žinoti, kokie procesai vyksta“, todėl svarbu supaprastinti ataskaitas, bet „taip, kad mes nepažeistume elementarių skaidrumo reikalavimų ir įmonės kontrolės principų“.