Protingai mažinti pensijas bei socialines išmokas. Karpyti neva šaliai valdyti skirtus, bet veltui iššvaistomus pinigus. Išnaikinti korupciją viešuosiuose pirkimuose. Tokiu būdu specialistai siūlo Lietuvos vyriausybei mažinti milžinišką skylę kitų metų biudžete.

Vyriausybė praėjusią savaitę pateikė Seimui kitų metų valstybės finansų projektą, kuriame numatyta, jog skirtumas tarp valdžios pajamų ir išlaidų sieks 9,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės biudžete numatytas 5,2 mlrd. Lt trūkumas, „Sodros“ biudžete – 2,3 mlrd. Lt trūkumas. Todėl valstybei teks nemažai skolintis.

Šiuos planus jau sukritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, gyvename ne pagal išgales, o pasiūlytas biudžetas tėra „trumpalaikis skylių kaišymas“. Ji įsitikusi, jog dar daugiau taupyti nebūtų sunku, ir visų pirma pasiūlė peržiūrėti biurokratinį aparatą bei griebtis struktūrinių reformų.

„Taupymo paletę turime didžiulę, pasirinkimų „arba, arba“ nėra. Ypač regiu daug rezervų biurokratiniame aparate, dubliuojasi įvairios funkcijos.

Turime kalbėti apie struktūrines reformas, struktūrinius pokyčius. Kitąmet jau bus vėlu, nes dabar yra galimybė pasinaudoti sunkmečiu ir daryti struktūrines ilgalaikes pertvarkas“, – svarstė D. Grybauskaitė.

Premjeras Andrius Kubilius išsyk sutiko, kad prezidentė teisi. Tačiau, anot jo, biudžeto pinigus labiausiai suryja socialiai jautrios sritys, tad reikėtų „nelengvų sisteminių sprendimų“.

Pasak jo, nuo 2006-ųjų daugiausia „išsipūtė“, tačiau į tų metų lygį dar nesugrįžo išlaidos motinystės išmokoms, senatvės pensijoms, medicinai, atlyginimai mokytojams, šalpos išmokos. O biudžeto pajamos jau nusileido iki 2006-ųjų lygio.

Nenorime badauti – reikia mažinti pensijas

Lietuvos profsąjungų konfederacijos ekonomikos ir finansų direktorius Sigitas Besagirskas siūlo visiems asignavimų valdytojams duoti ne daugiau pinigų nei 2006 metais, juos padidinus pagal nuo to laiko buvusią infliaciją. „Niekas nenukentės. Nemanau, kad 2006-aisiais gyvenome blogai, valdininkai savęs neskriaudė. Manau, ministerijų išlaidoms grįžus į tą lygį, visuomenė tikrai bus patenkinta“, – siūlė jis.

O „Sodros“ pensijų sistemą, sudarančią socialinės apsaugos liūto dalį, būtina reformuoti, įsitikinęs S. Besagirskas. Tai būtų pirmas žingsnis taupymo link.

„Neginčijamas faktas – reikia „pjauti“ per pensijas dabar, kad per kelerius metus nepraskolintumėme valstybės. Kirpti šiandien yra mažiau skausminga nei badauti rytoj. Manau, ir pensininkai turėtų tą suprasti. Kitaip valstybės skola sparčiai augs, o mes dirbsime tik skolos palūkanoms sumokėti ir valstybė nebeturės galimybės augti“, – mano jis.

Pensijų mažinimas turėtų būti protingas, visų pirma dairantis besidubliuojančių pensijų, sakė S. Besagirskas. „Pensijos nuo 2006 metų išaugo gana daug, o pensininkai 2006 metais juk irgi nemirė“, – argumentuoja S. Besagirskas.

Valdininkų daugiau nei jų reikia

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas siūlo visų pirma dairytis į valdininkus bei pagal sutartis pinigus iš biudžeto gaunančius darbuotojus.

„Valdininkams darbo užmokesčio fondas mažėjo, bet dirbančių pagal darbo sutartis yra juk daugiau.

Savivaldybės darbuotojų sumažino, vadinasi, jų buvo tikrai per daug. O valstybės tarnyboje, biudžetiniame sektoriuje darbuotojų dar nedaug sumažėjo.

Nors žinome, kad buvo kuriami vienas kitą dubliuojantys padaliniai, kad jie dėl korupcijos atsirasdavo tik vienam žmogui įdarbinti. Čia matome, kad galima mažinti išlaidas“, – mano A. Černiauskas.

Jis nepatenkintas ir tuo, kad vyriausybė mažina ne valdininkų skaičių ar atlyginimus jiems, bet nukerpa darbo užmokesčio fondus institucijoms ir leidžia joms pačioms spręsti, kaip taupyti. „Reikia elgtis kitaip. Manome, reikia ir atsisakyti kai kurių padalinių, ir likusiems mokėti pakankamą užmokestį“, – svarsto profsąjungos lyderis.

A. Černiauskas primena, jog premjeras žadėjo 4 mlrd. Lt sutaupyti sutvarkęs viešųjų pirkimų sistemą, bet tai dar nepadaryta.

Viešosios įstaigos gauna per daug užsakymų

„DnB Nord“ analitikas Rimantas Rudzkis mano, kad ypač daug sutaupyti galima viešajame sektoriuje. Čia nesunkiai atrasime nemažai valdininkų, kurie dirba iš esmės tą patį darbą.

Vis dar nereformuotas viešasis mokslas. Jam irgi mėtomi pinigai: kadangi studentų yra per daug, kiekvienam jų lieka mažiau pinigų, prastėja mokslo kokybė, tikina R. Rudzkis.

Apie viešųjų pirkimų sistemos pertvarką, kurioje A. Kubilius žadėjo rasti milijardus, taip pat nekalbėta, sakė R. Rudzkis.

„Visi sutaria, kad verslą kontroliuoja per daug institucijų, jų yra apie 150. Kodėl nepažiūrėjus, kokios institucijos veikė 2000 metais, ir gerai pagalvoti, ar vėliau įsteigtos struktūros tikrai reikalingos?“ – svarsto analitikas.

Jis taip pat pastebi, kad, jei išgyvena labai daug viešųjų įstaigų prie įvairių ministerijų (jų yra apie 200), jos gauna per daug užsakymų. „Gal tų paslaugų nereikia pirkti?“ – siūlo R. Rudzkis.

Anot jo, jei vyriausybė nesugebėjo dar ryškiau sumažinti biudžeto deficito, vadinasi, ji nesugebėjo pakankamai įsigilinti į biudžeto struktūrą ir rasti rezervų. „Analitikai „iš šono“ už vyriausybę to nepadarys, tai didžiulis darbas. Tai anksčiau ar vėliau reikės padaryti pačiai vyriausybei“, – sakė jis.

Taupyti užteks, reikia surinkti daugiau pajamų

Seimo opozicijos lyderis bei „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis svarsto kitaip. Anot jo, svarbiausia ne mažinti išlaidas, o didinti biudžeto pajamas.

Jo nuomone, vyriausybė neturėtų „mechaniškai“ karpyti nuo visų, nes tai ateityje lems dar didesnius biudžeto trūkumus, taigi ir dar didesnius karpymus.

„Premjero bandymas teisintis, kad Saulėlydžio komisija įkurta biurokratijai mažinti jau davė rezultatą, yra absoliutus blefas.

O „Sodros“ sistemoje reikia pradėti ne karpyti pensijas, o visų pirma reorganizuoti pačią sistemą, ne nuo to galo pradėta.

Tai yra rezervai, kur galima rasti galimybių taupyti, nors tai ir ne pagrindinis kelias skolai mažinti“, – įsitikinęs V. Mazuronis.