Net 76 proc. 9-16 metų Lietuvos vaikų turi savo asmeninį profilį socialinių tinklų svetainėse. Šis skaičius kur kas didesnis už Europos vidurkį – profilius turi 59 proc. vaikų (tarptautinio tyrimo „EU Kids Online“ 2012 m. duomenys).
Apklausų rezultatai rodo, jog mūsų šalies vaikams stinga žinių apie internete tykančius pavojus, todėl jie, nieko nenutuokdami, atskleidžia savo asmeninę informaciją. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų teigia, kad savo profilyje skelbia tokius duomenis, kaip telefono numeris ar namų adresas, o 26 proc. prisipažįsta, kad visa jų skelbiama informacija yra prieinama viešai. Tai sudaro sąlygas piktavaliams laisvai disponuoti į socialinius tinklus įkeltomis nuotraukomis ar kita informacija bei ją panaudoti patyčioms.
„Socialiniuose tinkluose patyčios gana plačiai paplitusios, tačiau jas pastebėti, o juo labiau kontroliuoti – itin sudėtinga, – sako „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja, psichologė Ivona Suchodolska. – Dažniausiai paaugliai „nedraugauja“ socialiniame tinkle su mokytojais ar tėvais, arba filtruoja jiems rodomą informaciją. Todėl suaugusieji turi ribotas galimybes matyti, kas tarp jaunuolių vyksta virtualioje erdvėje.“
Daugelis socialinių tinklų turi aiškią privatumo politiką, saugumo nustatymo taisykles. Pavyzdžiui, „Facebook“ deda daug pastangų, kad vartotojai jaustųsi saugiai, žinotų, kur kreiptis pagalbos, jeigu kažkas juos ima įžeidinėti, sukuria fiktyvų profilį ir pan. Socialiniame tinkle aiškiai nurodoma, kaip galima užblokuoti žinutės siuntėją (skriaudėją), pranešti apie jį tinklo administratoriui, yra sukurta įvairių saugiklių privatumo nustatymuose. Tačiau ne visi socialiniai tinklai tinkamai užtikrina savo vartotojų saugumą. „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja atkreipia dėmesį į suaugusiems mažiau žinomą, bet tarp Lietuvos paauglių populiarų socialinį tinklą Ask.fm, kuris turi skurdžią privatumo politiką.
„Visi šio tinklo profiliai yra vieši, todėl net neužsiregistravus ir įvedus tik vardą bei pavardę, galima matyti visus vaiko įrašus. Žinant, kad Lietuvoje vaikai, naudodamiesi internetu, dažnai registruojasi tikru vardu ir pavarde bei nurodo kitą asmeninę informaciją, tampa ypač paprasta atpažinti vaiką, sužinoti labai daug informacijos apie jį, jo gyvenamąją vietą, lankomą mokyklą ir pan.“, – pabrėžia I. Suchodolska.
Pernai elektroninės patyčios buvo antra pagal dažnumą vaikų ir paauglių „Vaikų linijai“ minima tema, susijusi su internete kylančiais sunkumais. Psichologės teigimu, į „Vaikų liniją“ skambinantys ar elektroninius laiškus rašantys vaikai pasakoja apie įžeidinėjimus viešoje internetinėje erdvėje, žinučių siuntinėjimą, šmeižimą, apsimetimą kitu asmeniu, apgaulės būdu išgautą asmeninę informaciją, kuri paviešinama, kitus sunkumus.
Dažnai vaikai neatskiria virtualaus pasaulio nuo realybės ir mano, kad socialiniame tinkle išsakytos mintys ar atlikti veiksmai nepalies tikro gyvenimo. Tačiau virtualios patyčios veikia taip pat skaudžiai, kaip ir realiame gyvenime, o kartais net skausmingiau – socialiniuose tinkluose pašaipos sklinda greitai ir jas mato kur kas daugiau žmonių. Todėl „Vaikų linijos“ psichologė pataria tėvams nuolat kalbėtis su vaiku apie tai, kas jam aktualu (daugumai paauglių virtualus bendravimas yra labai svarbi jų gyvenimo dalis), domėtis vaiko savijauta, stebėti nuotaikos pokyčius, rodyti paramą. Svarbu ne tik palaikyti morališkai, bet ir imtis realių veiksmų – pastebėjus patyčias, apie neleistiną elgesį informuoti socialinio tinklo administratorius, kad šie imtųsi atitinkamų priemonių. Tam, kad galėtų padėti vaikams, tėvai turėtų žinoti bent jau pagrindinius dalykus apie socialinius tinklus ir jų veikimo principus.
Komentarai