Drausdama užsieniečių pavardes rašyti originalo kalba, Lietuva nenusižengė ES teisei. Tokį sprendimą ketvirtadienį paskelbė Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas. Jis nenustatė pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis.

Ketvirtadienį išvadoje Liuksemburge įsikūręs teismas pažymėjo, kad tvarka, jog piliečio vardas ir pavardė gali būti užrašyti tik valstybinės kalbos rašmenimis, neriboja laisvo asmenų judėjimo.

„Tokios teisės nebuvimas negali atgrasinti Sąjungos piliečio nuo noro pasinaudoti Sutartimi pripažįstamomis judėjimo teisėmis ir tai šiuo atžvilgiu nelaikytina ribojimu“, – rašoma teismo pranešime spaudai.

Tačiau, nagrinėdamas moters prašymą pakeisti jos pavardę santuokos liudijime ir įrašyti formą su raide w – Wardyn, teismas paskelbė, kad ES pripažįstamos laisvės gali būti netinkamai apribotos, jei atsisakymas pakeisti pavardę gali sukelti „rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų“. Anot ES teismo, tai turi nustatyti nacionalinis teismas.

„Nacionalinis teismas (...) turi nustatyti, ar tokiu atsisakymu yra užtikrinama interesų – viena vertus, sutuoktinių teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos – pusiausvyra“, – nurodė Liuksemburgo teismas.

Nebus w ar q raidžių
ES teismui klausimą pateikė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, kuris nagrinėjo lenkų kilmės Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn skundą dėl Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymo jos vardą ir pavardę gimimo ir santuokos liudijimuose pakeisti perrašant pagal lenkų kalbos taisykles – Maùgorzata Runiewicz-Wardyn. Bylos duomenimis, šiuo metu su sutuoktiniu Lenkijos piliečiu ji gyvena Belgijoje ir teigia dėl skirtingos pavardės susidurianti su dideliais sunkumais privačiame ir profesiniame gyvenime.

Lietuva šioje byloje laikosi pozicijos, kad ES teisė nėra pažeidžiama, o šalis turi visišką laisvę apsispręsti, kaip reglamentuoti pavardžių rašymo klausimus. Dabar Lietuvoje visos pavardės turi būti rašomos naudojant tik lietuvių kalbos abėcėlę, kurioje nėra tokių raidžių kaip w ar q.

Rekomendacinę išvadą pateikęs generalinis advokatas suomis Niilo Jaaskinenas pažeidimą įžvelgė.

Pasak jo, iš skundą pateikusios moters nepagrįstai atimta kitiems Lietuvos piliečiams pripažįstama teisė turėti originalo forma rašomą savo sutuoktinio pavardę, nes ji ištekėjo už kitos valstybės piliečio, su kuriuo susipažino naudodamasi savo teise laisvai judėti.

Patinka ar nepatinka – reikės vykdyti
„Dėl šio sprendimo gali kilti įvairių diskusijų, nes vieni teisininkai Teisingumo Teismo sprendimus vertina vienaip, kiti – visiškai kitaip, – tvirtino Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas. – Tačiau demokratinėje valstybėje net neturi kilti klausimas, ar vykdyti teismo nutartį, ar ne. Ją reikės vykdyti.“

Pasak D. Kriaučiūno, remdamasis šiuo sprendimu Vilniaus 1-asis apylinkės teismas galės priimti galutinį sprendimą šioje byloje. Kalbėdamas apie siūlymą nustatyti pusiausvyrą tarp sutuoktinių teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos, D. Kriaučiūnas priminė, kad yra Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, kad pavardės įrašymas nelietuviškais rašmenimis kitame paso skyriuje neprilygsta oficialiam įrašui valstybine kalba pagrindiniame lape.

KT prieš dvejus metus pabrėžė, kad, nepaisant įrašo galimybės nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, pase privalo išlikti „oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba“. Toks KT sprendimas reiškė, kad nelietuviško įrašo viešajame gyvenime Lietuvoje nebus galima vartoti.

KT, išaiškinęs priimtą ankstesnį nutarimą, teigė, kad Seimas turėtų nustatyti objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų leidžiama rašyti vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Nutarime pabrėžiama, kad lietuvių kalbos rašmenis, su jų naudojimu susijusius esminius klausimus, transkripcijos principus pagal Konstituciją turi apibrėžti parlamentas arba jo įgaliota institucija.

Kalbos, o ne politikos reikalas
Kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Garšva mano, kad pavardžių rašymo klausimus Lietuvoje turi spręsti ne teisininkai, o kalbininkai. Lietuvoje dėl okupacijų šalies archyvai (kartu ir pavardės juose) rašyti lotynų, senąja slavų, rusų, lenkų, lietuvių kalbomis. Pasak jo, tik kalbininkai gali nustatyti, kaip jas rašyti yra teisinga.

„Kalbininkai yra nutarę, kad reikia laikytis LR Konstitucijos, kurioje sakoma, jog valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Todėl pagal tradiciją turime rašyti naudodami savo abėcėlės raides, – sakė K. Garšva. – Teiginys, kad lietuviški rašmenys iškraipo užsieniečių pavardes, nėra teisingas. Pasaulyje gyvena apie milijonas lietuvių emigrantų, jų pavardės Amerikoje, Airijoje ir kitose šalyse yra visaip iškraipomos. Toje pačioje Lenkijoje Vaicekauskas ir Vaicekauskienė virsta Vaicechovski ir Vaicechovska. Laikantis to paties principo Lietuvoje, Tomaševskis turėtų virsti Tamašausku, o jo žmona Tamašauskiene. Tai yra kalbos dalykai, o ne politikos.“