Zita Čepaitė
"Infozona"

Nekilnojamojo turto srityje – vien blogos naujienos. Per pastaruosius metus iš namų iškeldintų žmonių skaičius DB išaugo 48 proc., namai pinga, jų pirkimas krenta, bankai išduoda vis mažiau paskolų. Tokioje situacijoje ne vienas namą už paskolą įsigijęs lietuvis pajunta šaltuką – ar neateis tokia diena, kai teks eiti į gatvę.

Prieš keletą mėnesių tokia diena atėjo vienai Londone gyvenančiai lietuvei. Jadvyga V. (vardas pakeistas) sutiko papasakoti, kaip prarado už paskolą pirktą namą. Ilgus metus tvarkingai įnašus mokėjusiai lietuvei užteko poros mėnesių, kai ji neišgalėjo sumokėti, ir namas buvo atimtas.

Namą pražudė 4000 svarų
Prieš šešerius metus įsigijusi nuosavą būstą Jadvyga V. buvo labai patenkinta – galiausiai po daugybės kraustymųsi nuomojant butus ji galės įsikurti ilgam ir jaustis šeimininke. Moteris atliko kosmetinį remontą, įsigijo baldus, sodelyje pasisodino medžių, krūmų, užveisė gėlynus. Kurį laiką mokėjo vien palūkanas, bet prieš metus nusprendė padaryti perkainojimą (angl. remortgage), nes norėjo ne vien palūkanas mokėti, bet ir pradėti dengti paskolą. Jos gaunamos pajamos tada buvo pakankamos, ir moteriai atrodė, kad ji susidoros su gerokai išaugusiomis kasmėnesinėmis išmokomis. Tačiau sunkiai susirgo motina.

Jadvyga grįžo į Lietuvą, kad galėtų ją slaugyti. Ten išbuvo bemaž porą mėnesių ir per tą laiką ne tik kad nieko neuždirbo, bet dar prisidėjo ir išlaidos pragyvenimui Lietuvoje bei mamos slaugai. Per tą laiką susidarė 4 tūkst. svarų įsiskolinimas bankui. Bankas ją padavė į teismą. Tą kartą buvo sutarta, kad Jadvyga 4 tūkst. svarų įsiskolinimą padengs palaipsniui, kas mėnesį prie 1600 svarų įmokos papildomai pridėdama dar po 50 svarų. Tačiau dėl motinos ligos ir mirties moters finansinė situacija visiškai pašlijo. Gal būtų galėjusi pasiimti dar vieną trumpalaikę paskolą su didelėmis palūkanomis, tačiau suprato, kad jos pečiams tai bus per didelė našta. Galiausiai ji gavo pranešimą, kad vyks teismas dėl jos iškeldinimo iš namo.

Baisioji diena
„Baisi diena. Teismas nusprendė, kad namas bus atimtas. Atsiuntė laišką, kur nurodyta per kiek laiko išsikraustyti. Aš vyliausi – gal nemes į gatvę, bet – jokių kalbų. Pasiimk būtiniausius daiktus, mes keičiame spynas, tu eini lauk. Mums neįdomu, kur tu eini – kreipkis į konsulą, pas draugus eik, lįsk į kokį nori užpakalį“, – su ašaromis akyse tą dieną prisimena Jadvyga.

Gatvėje su dukra atsidūrusi moteris kelioms dienoms įsiprašė pas pažįstamus. Ji sakė kreipusis į savivaldybę, tačiau be naudos. „Jie pradėjo prašyti visokių dokumentų. Aš sakau – jų neturiu, namas užrakintas, galėsiu pasiimti tik tada, kai viską iškraustysiu. Tai tada, sako, mes niekuo negalime padėti. Man sakė, kad 17 tūkst. žmonių vien toje savivaldybėje neteko namų, sako, neturime, kur jūsų dėti, išgraibstyti visi namai“, – pasakoja moteris.

Galiausiai darbdavys su savo pažįstamu susitarė, kad šis išnuomos Jadvygai namą privačiai, ne per agentūrą. Finansinių nepriteklių prispaustai moteriai tai buvo labai gerai, nes darbdavio pažįstamas nereikalavo depozito, kurį sutarė sumokėti tada, kai turės atliekamų pinigų.

Visi nuostoliai skolininkui
Jadvygos paskola nebuvo šimtaprocentinė – ji įnešė 10 proc. depozitą. Namas buvo pirktas už 150 tūkst. svarų ir šešerius metus mokėtos palūkanos. „Aš ėmiau 135 tūkst. paskolą, kai padarė perkainojimą, paskola išaugo iki 156 tūkstančių, dabar bankas dar atsiskaičiuos tai, ko jiems neįmokėjau, plius turėsiu padengti spynos keitimo išlaidas ir sumokėti palūkanas už tą mėnesį, kol namas stovėjo neparduotas. Taigi jeigu liks man 5 tūkstančiai, bus gerai, o jei ne, gal ir nulis. Bankai nieko nepralošia, visi nuostoliai man“, – skaičiuoja Jadvyga. Ji džiaugiasi, kad namas parduotas brangiau negu paimta paskola.

Moteris sako, kad jeigu tą namą būtų pardavusi prieš dvejus metus, būtų uždirbusi maždaug 50 tūkstančių, bet tada niekas nė neįtarė, kad kainos gali kristi. Tuo labiau ji neįsivaizdavo, kad nutiks taip, jog ji neišgalės susimokėti mėnesinių įmokų. „Namą už 177 tūkst. svarų pardavė. Jei dabar ta krizė būtų atsitikus, kažin ar būtų jį pardavę už 160 tūkstančių. Kas tada? Man iš savo kišenės mokėti tūkstančius?“ – baisisi moteris.

Laisva kaip paukštė
„Aš vis viena čia negyvensiu, išvažiuosiu į Lietuvą. Iki šiol buvau pririšta, turėjau paskolą. Man draugai prikišdavo – tu niekada į Lietuvą nevažiuosi, čia tau kaip tėviškė. Ne, mane paskola laikė, o dabar jaučiuosi laisva kaip paukštė“, – net ir šitoje nesėkmėje pozityvią pusę įžvelgia Jadvyga.

Ji sako nesigailinti nei sutvarkyto kiemo, nei savo rankomis sodinto medžio, nesigręžiojanti į praeitį. „Jei pradėsiu apie tai galvoti, man daktarų reikės. Aš turiu suimti save į rankas, juk ir be savęs dar turiu kuo pasirūpinti“, – sako moteris.
Dabar Jadvyga kartais pravažiuoja pro šalį, pasižiūri, ar žmonės dar neįsikraustė, nes kai jie įsikraustys, vadinasi pardavimo procedūra jau baigta ir ji galės atgauti likusius pinigus.

Pagalbos kreiptis į skolintoją
Kompanijos „Budinas Consultants“ būsto paskolų konsultantas Saulius Budinas sako, kad nereikia laukti, kol prasidės teismai, o pagalbos kreiptis iš anksto, kai pajunti, jog kitą mėnesį nebeišgalėsi sumokėti nustatytų įmokų. „Pirmiausias žingsnis – skambinti savo skolintojui, nes kiekviena finansinė institucija turi savo sistemą, kaip palengvinti, jei žmogus pateko į bėdą. Yra vadinamosios „įmokų atostogos“ vieną ar du kartus per metus, kada skolintojas sutinka, jog klientas praleistų mokėjimą. Tačiau būtinai apie tai reikia pranešti iš anksto“, – sako S.Budinas. Jis teigia, kad skolintojai nėra suinteresuoti iškeldinti skolininką iš namo, nes kiekvieną tokį atvejį imasi tirti Finansinių paslaugų tarnyba (angl. Financial Service Authority), kad žinotų, kodėl susiklostė tokia situacija.

Vyriausybės žingsniai
Valstybė pažadėjo padėti pirmakarčiams būsto pirkėjams Anglijoje. Pagal naujus planus tiems, kam įsigyti būstą yra sunkiausia, bus pradėtos dalyti nemokamos būsto paskolos. T.y. tokios, už kurias nereikės mokėti jokių palūkanų. Per gerai skamba, kad būtų tiesa? Deja, taip... Mat nemokama paskola galės būti suteikta penkeriems metams tik iki 30 proc. perkamo būsto vertės ir tik tiems, kurių bendros šeimos pajamos neviršija 60 tūkst. per metus. Be to, ši naujiena bus taikoma tik naujai pastatytiems namams ar butams. Kita kuriama strategija – savivaldybės esą galės supirkinėti namus, kurių neįmanoma parduoti rinkoje ir nuomoti juos su nuolaida gaunantiems socialinio būsto paramą.

Be to, išspręsta dar viena ilgalaikė problema – nuo rugsėjo 3 dienos žyminio mokesčio (angl. stamp duty) nereikės mokėti tiems, kas pirmą kartą perka būstą, kainuojantį iki 175 tūkst. svarų. Iki šiol mokesčio nereikėdavo mokėti įsigyjant būstą iki 125 tūkst. svarų. Šiais žingsniais DB vyriausybė tikisi išjudinti sustingusią nekilnojamojo turto rinką.