Sukanka vieneri metai, kai šaliai vadovauja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Lietuvos žmonės norėjo permainų ir jos pajudėjo. Ne taip greitai, kaip norėtume, tačiau per 365 dienas Lietuva išdrįso ir sugebėjo pasukti permainų keliu – skaidresnės, teisingesnės, saugesnės ir pilietiškesnės valstybės kūrimo link“, – apžvelgdama pirmųjų kadencijos metų darbus teigia Prezidentė.

„Tai ambicingi tikslai. Jeigu ir toliau visi išvien nuosekliai dirbsime – sukursime geresnę Lietuvą“, – priduria šalies vadovė.
Geresnė Lietuva, pasak Prezidentės, daugeliui žmonių prasideda nuo mažesnių vartojimo kainų, todėl pirminis uždavinys sunkmečiu – užtikrinti, kad šalies gyventojai nenukentėtų nuo manipuliacijų kainomis, užkirsti kelią interesų grupių savivalei ir kainų didinimui.

„Prezidentei pareikalavus, priimtos Farmacijos įstatymo pataisos, leidusios sumažinti vaistų kainas. Vetavus Šilumos ūkio įstatymą, užkirstas kelias šilumos kainų didinimui. Išformavus LEO, pakeitus elektros kainų skaičiavimo metodiką, pradėjus veikti elektros rinkai, pradėtos reguliuoti elektros kainos.
Paskyrus naujus Konkurencijos tarybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Valstybės kontrolės vadovus, sugriežtinta kartelinių susitarimų kontrolė dėl degalų kainų, išvengta vandens ir šilumos kainų kilimo, griežčiau kontroliuojamas valstybės lėšų ir turto panaudojimas“, – teigiama Prezidentės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

Skurdžiausiai gyvenančių žmonių interesų apsauga – pagrindinis Prezidentės reikalavimas socialinės politikos formuotojams. Pasak šalies vadovės, saugi vaikystė ir aprūpinta senatvė – atsakingos socialinės politikos pamatas.
„Prezidentei pareikalavus, parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, pradėta ilgalaikė Sodros reforma, kuriama teisinė bazė, ginanti nuo smurto, pateiktos pataisos, didinančios bausmes už nusikaltimus vaikams, nedarbo mažinimas tapo Vyriausybės veiklos prioritetu, įvesta neliečiama socialinių išmokų riba, pradėjo veikti socialinę Ignalinos AE regiono atskirtį mažinanti Visagino programa“, – teigiama pranešime.

„Korupcija kaip vėžys“
D.Grybauskaitės teigimu, didžiausią žalą valstybei ir žmonių tarpusavio santykiams daro korupcija. „Korupcija kaip vėžys, išplitęs visose gyvenimo srityse. Jam įveikti reikia gerokai stipresnių vaistų nei iki šiol“, – teigia šalies vadovė.
Pasak Prezidentūros, D.Grybauskaitės iniciatyva korupciniams nusikaltimams pailginti senaties terminai, Seimui pateikti pasiūlymai dešimteriopai griežtinti baudas už kontrabandą, korupcinius ir ekonominius nusikaltimus, įteisinti neteisėtai įgyto turto konfiskaciją.

Vetavus Žemės reformos įstatymą ir pasiūlius pataisas, panaikintos prielaidos korupciniams sandoriams dėl valstybinės žemės miestuose, vetavus Statybos įstatymą – užkirstas kelias piktnaudžiavimui nelegaliomis statybomis, parengtos pataisos, garantuosiančios skaidrią statybų leidimų išdavimo tvarką.
Prasidėjo pertvarka teisėsaugos institucijose
Norint, kad žmonės tikėtų valstybe, pasak šalies vadovės, reikia, kad jie tikėtų teisingumu.

„Prezidentės iniciatyva prasidėjo pertvarka teisėsaugos institucijose, kuriama skaidresnė teismų sistema: sugriežtinta teisėjų vertinimo ir atrankos tvarka, su kiekvienu kandidatu į teisėjus Prezidentė susitinka asmeniškai, Prezidentės paragintos teisėjų darbą vertinančios institucijos už aplaidų teisėjo darbą pradėjo taikyti griežtesnes priemones, įskaitant atleidimą iš pareigų.
Parengtos įstatymo pataisos dėl teismų veiklos kontrolės sugriežtinimo, pradėta teismų pirmininkų rotacija. Pakeista Generalinės prokuratūros vadovybė, tobulinama ikiteisminių tyrimų tvarka ir kontrolė“, – rašoma pranešime.

Anot Prezidentūros, D.Grybauskaitės iniciatyva pirmąkart patvirtintas grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašas ir nustatytos aiškios užduotys žvalgybos tarnyboms. Parengta ir Seimo patvirtinta Nacionalinės žvalgybos koncepcija. Paskyrus naują vadovą, pertvarkomas ir depolitizuojamas Valstybės saugumo departamentas, priimtos Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos, numatančios aiškią operatyvinės informacijos pateikimo tvarką ir atsakomybę, apsispręsta baigti liustracijos procesą.
Tarptautinis šalies saugumas sutvirtintas Prezidentės iniciatyva pasiekus, jog Baltijos šalių apginamumo planai būtų įtvirtinti ir rengiamoje naujojoje NATO koncepcijoje. Paskirtas naujas kariuomenės vadas, rengiami nauji Lietuvos nacionalinės karinės gynybos planai.

Energetinės izoliacijos panaikinimas tapo ES prioritetu
Užsienio politika, pasak Prezidentės, turi tarnauti šalies gyventojų interesams. Ekonominio sunkmečio ir finansinės krizės metai reikalavo neatidėliotinų sprendimų, kurie padėtų pritraukti naujų investicijų, rasti rinkų kaimyninėse šalyse, užtikrintų šalies ekonominį ir energetinį saugumą. Siekdama šių tikslų Prezidentė surengė 26 užsienio darbo vizitus. Lietuvą Prezidentės kvietimu aplankė NATO, Europos Parlamento, Europos Komisijos vadovai, naujasis Europos Vadovų Tarybos Prezidentas, Suomijos, Slovėnijos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos Prezidentai bei 40 aukšto rango užsienio valstybių pareigūnų.

„Ypatingas Prezidentės dėmesys bendradarbiavimui su ES institucijomis bei Baltijos ir Šiaurės šalimis lėmė, kad Lietuvos ir Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimas tapo ES prioritetu. Elektros jungčiai su Švedija ES skyrė 175 milijonų eurų finansavimą.
Taip pat užsitikrintas Europos Komisijos palaikymas, siekiant finansinės paramos dujotiekiui tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesti ir lėšų numatymo naujojoje ES finansinėje perspektyvoje tolesnei Ignalinos AE uždarymo priežiūrai, taip pat elektros ir geležinkelio jungtims su likusia Europa tiesti.

Prezidentės pastangomis Lietuvoje kuriasi europinės ir euroatlantinės agentūros –atidarytas ES Lyčių lygybės institutas, steigiamas NATO Energetinio saugumo centras. Gauti Liuksemburgo vadovų oficialūs patikinimai dėl investicijų Lietuvoje į atsinaujinančius energetikos šaltinius“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Pirmuosius rezultatus esą duoda pradėtas naujas, konstruktyviu dialogu grįstas dvišalių santykių etapas su kaimyninėmis šalimis Rusija ir Baltarusija: pajudėjo Sausio 13-osios bylos tyrimas, verslininkams atsivėrė galimybės investuoti Baltarusijoje, pagerėjo veiklos sąlygos Rusijoje.

Atsigavimo pagrindas – kūrybiški žmonės
Prezidentės įsitikinimu, greitesnio šalies atsigavimo pagrindas – kūrybiški, išsilavinę ir išradingi žmonės. Švietimas ir kultūra pripažinti svarbiausiomis valstybės raidai sritimis: pirmąkart per dvidešimt šalies nepriklausomybės metų Prezidentės iniciatyva, pasak pranešimo, parengtos šalies kultūros politikos gairės, garantuosiančios kultūros prieinamumą ne tik didmiesčių, bet ir regionų žmonėms. Ištaisytos švietimo reformos klaidos, garantuotos mažesnės palūkanos studentų paskoloms, atsigauna taikomasis mokslas, paspartėjo mokslo, studijų ir verslo slėnių kūrimas.

„Tam, kad šalies gyventojai labiau pasitikėtų valdžia, Prezidentės teigimu, būtina kurti demokratiškesnę ir skaidresnę politinę sistemą: Prezidentei reikalaujant jau pakeista Politinių partijų finansavimo tvarka, sudaryta galimybė savivaldos rinkimuose dalyvauti nepartiniams kandidatams.
Prezidentė taip pat pasisako už tiesioginius merų rinkimus. Prezidentės pasirinktas aktyvus ir atviras bendradarbiavimo su Seimu ir Vyriausybe būdas užtikrino kokybiškesnį įstatymų leidybos procesą – pasirašyti 467 įstatymai, vetuoti 8, inicijuoti 34 teisės aktai, iš kurių 28 jau priimti“, – rašoma pranešime.